Iš spaudos

Svarbi informacija  Iš spaudos

2013-04-18

AB „Klaipėdos vanduo“ kryptis – vandens kokybė Klaipėdos rajone

AB „Klaipėdos vanduo“ kryptis – vandens kokybė Klaipėdos rajone

Klaipėdos pramoninkų asociacijos (KPA) narė akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ yra viena seniausių mūsų miesto įmonių, pernai atšventusi 110 metų veiklos sukaktį. Simboliška, kad jubiliejiniais metais bendrovė oficialiai išsiveržė iš miesto ribų ir perėmė savo globon Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkį.

Lyderiai Lietuvoje

Kovo pabaigoje Klaipėdoje apsilankęs LR Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pagyrė AB „Klaipėdos vanduo“, jog ši viena pirmųjų Lietuvoje tapo regionine vandentvarkos bendrove, prisijungdama mažesnę partnerę. Ministro teigimu, šis kelias neišvengiamas ir kituose šalies regionuose, nes mažų savivaldybių įmonės dažnai stokoja tiek finansų, tiek profesionalių darbuotojų ir negali sutvarkyti vandens tiekimo bei nuotekų pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Kad perimtas Klaipėdos rajono vandens ūkis bendrovei „Klaipėdos vanduo“ suteiks daug rūpesčių, tapo akivaizdu jau po pirmųjų tyrimų - iš 58 Klaipėdos rajono vandenviečių tik keturiose geriamojo vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. O vandens pagerinimo priemonės rajone gali kainuoti 21 milijoną litų.

Tyrimai atskleidė užterštumą

2012 metais AB „Klaipėdos vanduo“ atliko visų perimtų eksploatuoti  Klaipėdos rajono vandenviečių nuodugnius požeminio vandens tyrimus. Iš jų paaiškėjo, kad 14 vandenviečių viršijama leistina boro koncentracija, 7 vandenviečių mėginiuose aptikta per daug fluoro. Amonio per daug 39 vandenvietėse, geležies – 42, mangano – 9, vandenilio sulfidų per daug 23 vandenvietėse.

„Visam pamario kraštui būdinga tai, kad iš žemės gelmių išgaunamas geriamasis vanduo yra prastesnis, nei kituose Lietuvos regionuose. Mums reikia daugiau pastangų, daugiau investicijų į gerinimo įrangą, kad gautume geros kokybės vandenį. Klaipėdos mieste vandens kokybė jau arti idealios. Tačiau Klaipėdos rajone susidūrėme su tokia situacija, jog reikia skubiai imtis priemonių, ieškoti lėšų, kad gyventojai gautų tyrą geriamąjį vandenį“, - sakė Leonas Makūnas, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

Darbai suplanuoti

Bendrovės specialistai pagal tyrimų rezultatus pasiūlė priemones vandens kokybės gerinimui. AB „Klaipėdos vanduo“ planuoja pergręžti 15 vandenviečių gręžinius, nutiesti vandentiekio tinklus į 17 probleminių vandenviečių teritorijas, į kurias bus tiekiamas kokybiškas vanduo.

„Jakai, Kalotė, Karklė, Ketvergiai, Klemiškė ir kitos gyvenvietės, esančios netoli Klaipėdos miesto, gana greitai ir nesudėtingai gali būti prijungtos prie miesto vandentiekio tinklų. Tai ekonomiškai naudingiau, negu šiose gyvenvietėse įrenginėti gręžinius. Juolab, labai didelė tikimybė, jog rastas vanduo neatitiks higienos normų reikalavimų. Pavyzdžiui, jei jau kurioje vietovėje aptinkame boro, jo koncentracija yra per didelė visuose vandens sluoksniuose“, - sakė L.Makūnas.

Daugelyje nuošalesnių gyvenviečių ir miestelių neišvengiamai reikės statyti vandens ruošyklas. Indikatorinių rodiklių - amonio, geležies, mangano, vandenilio sulfitų - pašalinimui teks įrengti vandens ruošyklas 29 vandenvietėse, dar penkių ruošyklų reikės boro, trijų – fluoro rodiklių sumažinimui.

„Ruošyklų statyba, įrenginių pirkimas, montavimas, valymo proceso derinimas – visa tai dėl planavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų trunka ilgai. Negalime pažadėti rajono gyventojams gero vandens jau rytoj. Pavyzdžiui, Klaipėdos mieste tinkamą geriamojo vandens kokybę pasiekėme per 12 metų, nors reikėjo sutvarkyti tik dvi vandenvietes“ – pasakojo Leonas Makūnas, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.

Pagal AB „Klaipėdos vanduo“ parengtą Klaipėdos rajono geriamojo vandens kokybės gerinimo planą, iki 2020 metų 95 procentai rajono gyventojų sulauks visiškai sveiko ir higienos normas atitinkančio vandens.

Preliminariais paskaičiuota, kad visi darbai gali kainuoti nuo 17,7 iki 21,1 milijono litų. O finansavimo bus prašoma iš Europos Sąjungos, mūsų valstybės biudžeto, Klaipėdos rajono savivaldybės bei išnaudojant AB „Klaipėdos vanduo“ lėšas.

svetainiu kurimas