Kretingalės miestelio problemos

Svarbi informacija  Kretingalės miestelio problemos

2014-07-07

Kruvinos Kretingalės nuotekos (1)

Kruvinos Kretingalės nuotekos (1)

AB „Klaipėdos vanduo“, 2012 metais pradėjusi  tiekti vandenį ir tvarkyti nuotekas  visoje Klaipėdos rajono teritorijoje, gerokai sumažino gyventojų išlaidas už vandenį, tačiau susidūrė su didžiuliais iššūkiais. Tai apleista, susidėvėjusi, neįteisinta, be servitutų, o atskirais atvejais ir be privažiavimų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, nepakankamas centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas. Tačiau sudėtingiausia situacija susiklostė Kretingalėje, kur  piktybiškas vietos verslininkų elgesys kelia ekologinės nelaimės grėsmę.

 

Kraujas srūva upeliu

Kovo 18-21, balandžio 2-4 ir 22-23 dienomis AB „Klaipėdos vanduo“  savo eksploatuojamoje Kretingalės nuotekų valykloje automatiniu nuotekų mėginių  semtuvu kas valandą ėmė nuotekų mėginius, atitekančius iš miestelio pramoninio rajono, ir po to juos tyrė laboratorijoje.

Vandentiekiečius šią procedūrą atlikti paskatino tai, kad pagal nuotekų valyklos  įtekančių  nuotekų matavimo prietaisą pastebima, jog sistemingai atitinkamomis valandomis apie 14 m3/h padidėja nuotekų atitekėjimo intensyvumas ir užterštumas, o pačios nuotekos pagal spalvą tikrai yra ne buitinės, kokias gali priimti Kretingalės valykla.

Tiek laboratoriniuose mėginiuose, tiek paprastu fotoaparatu užfiksuotuose kadruose matoma, jog į Kretingalės nuotekų valyklą atiteka raudonos spalvos skystis, primenantis kraują. Akivaizdu, kad tai Kretingalėje veikiančių - mėsos perdirbimo įmonių, kurios skerdžia gyvulius ir gamina mėsos produkciją, nuotekos.

 

Užterštumas viršijamas 3 kartus

Kretingalės nuotekų valykla yra suprojektuota ir valymo pajėgumai paskaičiuoti taip, kad iki nustatytų parametrų išvalytų atitekančias nuotekas, kurių užterštumas pagal BDS₇ ne didesnis kaip 500 mg/l. O atliktas dinaminis nuotekų užterštumo tyrimas rodo, kad mažesnio nuotekų srauto (apie 6-8 m3/h) metu, jų užterštumas svyruoja apie 100-500, kartais iki 700 mg/l BDS₇. Tuo tarpu, didesnio srauto (virš 20 m3/h) metu nuotekos dažnai atiteka net tris kartus labiau užterštos nei leistina ir netgi viršija 2000 mg/l BDS₇. Du ir daugiau kartų viršijamos maksimaliai leidžiamos azoto koncentracijos, taip pat viršijamos fosforo koncentracijos. Padėtį sunkina ir tai, kad Kretingalės nuotekų valykla suprojektuota priimti tik 7,5 m3/h arba 175 kubinius metrus per parą nuotekų, o atiteka gerokai daugiau (balandžio3-4 dienų tyrimo metu atitekėjo 290 m3 nuotekų) ir labiau užterštų nuotekų. Su tokiu smūginiu apkrovimu teršalais Kretingalės nuotekų valykla periodiškai nepajėgia susitvarkyti ir nespėja jų išvalyti iki bendrovei nustatytų normatyvų. AB „Klaipėdos vanduo“ už tai moka padidintą mokestį už aplinkos teršimą. Tačiau dėl gamtos taršos tikrai kalta ne vandentvarkos bendrovė, o tie, kas užterštas nuotekas neteisėtai leidžia į kanalizaciją.

Teoriškai tik viena bendrovė Kretingalėje – UAB „Agrovet“ - turi galimybę paleisti 15 m3/h nuotekų srautą. Bet sužinoti ir įrodyti, kas konkrečiai iš Kretingalės mėsos perdirbėjų leidžia padidintos taršos nuotekas su krauju, nėra paprasta.

 

Istorijos tęsinį skaitykite kituose laikraščio numeriuose.

 

 

 

 

 

 

1 foto: Nuolat į valyklą atitekančios kraują primenančios nuotekos kelia įtarimų apie gamtai žalingą Kretingalės mėsininkų veiklą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 foto: Laboratoriniai mėginiai aiškiai rodo, kuriomis valandomis išleidžiamos padidintos taršos nuotekos.

svetainiu kurimas