Iš spaudos

Svarbi informacija  Iš spaudos

2018-04-04

Lietaus pamokos – ar viską išmokome?

Lietaus pamokos – ar viską išmokome?

Artėja šiltasis metų laikas, kai sniegą pakeis lietus, todėl būtina prisiminti praėjusių metų lietaus pamokas ir pasitikrinti ar gerai jas išmokome, ar padarėme visus „namų darbus“. Norime priminti, kad per praėjusius metus išlijo 138 proc. daugiamečio lietaus vidurkio. Ypač lietingi buvo keturi paskutiniai metų mėnesiai, per kuriuos išlijo 268 proc. daugiamečio lietaus vidurkio, o lapkričio mėn. išlijo net 335 proc. daugiamečio vidurkio.

Paviršinės (lietaus) nuotekos susidaro, lietui lyjant ar sniegui tirpstant ant nelaidžių ar mažai laidžių dangų: stogų, šaligatvių, gatvių, aikščių. Paviršinių nuotekų šalinimo sistema turi greitai ir saugiai pašalinti lietaus ir sniego tirpumo nuotekas iš gyvenamos teritorijos, kad nebūtų užtvindytos gatvės, namų rūsiai, gamybinės bei komercinės patalpos. Nuo paviršinių nuotekų sistemos priežiūros ir tinkamo funkcionavimo priklauso gyvenamųjų teritorijų gatvių būklė, transporto eismo sąlygos lietaus ar polaidžio metu, vandens telkinių ekologinė pusiausvyra.

Lietaus kritulių kiekis, iškritęs 2017 m. gale per rugsėjo – gruodžio mėnesius buvo bene didžiausias per praėjusius keletą dešimtmečių. Įvairiuose šalies rajonuose, tame tarpe ir Klaipėdos rajone, dėl ilgai trunkančio ir intensyvaus lietaus buvo paskelbta ekstremali situacija. Dėl šio lietingojo periodo Klaipėdos miesto ir rajono paviršinių ir buitinių nuotekų sistemos patyrė maksimalias apkrovas ir išbandymus, o kartu su tuo atsiskleidė ir visi šių sistemų trūkumai ir problemos. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ susilaukia gyventojų priekaištų dėl apsemiamų gatvių ir gyvenamųjų teritorijų, dėl užliejamų namų kiemų, rūsių ir blogai veikiančios paviršinių ir buitinių nuotekų infrastruktūros Klaipėdos mieste ir rajone, manome, kad visuomenę reikia plačiau informuoti apie problemas ir iššūkius, su kuriais susiduriama eksploatuojant šias sistemas, kas yra daroma, ką planuojama daryti, ką reikia ir ko nereikia daryti, saugant gyventojų turtą nuo neigiamų paviršinio vandens padarinių.

AB „Klaipėdos vanduo“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja  Klaipėdos mieste nuo 2016 m. Paviršinių nuotekų sistemų Klaipėdos rajono gyvenvietėse AB „Klaipėdos vanduo“ neeksploatuoja ir neprižiūri. Šią infrastruktūrą Klaipėdos rajone eksploatuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Pagal galimybes ir turimas lėšas šie darbai yra perkami ir juos pagal sutartį atlieka UAB „Gargždų komunalinis ūkis“.

Jei vandentiekio ir buitinių nuotekų sistemų atnaujinimui bei plėtrai pastaraisiais metais buvo skiriamas nemažas dėmesys ir lėšos, tai paviršinių (lietaus) nuotekų sistemų tvarkymas ilgą laiką nebuvo įvardijamas tarp prioritetinių problemų, todėl ir reikšmingesnis finansavimas šiai sričiai  iš vietos ar Europos Sąjungos institucijų iki šiol nebuvo skiriamas. O tuo tarpu plečiantis miestams ir gyvenvietėms bei nusidėvint dar tarybiniais metais pastatytai paviršinių nuotekų infrastruktūrai, su ja susijusios problemos lietaus metu darosi vis aktualesnės ir ryškesnės.

Akivaizdu, kad norint užtikrinti paviršinių nuotekų tinklų veikimą reikia turėti informaciją apie jų būklę, funkcionavimą, užterštumo laipsnį ir, tai įvertinus, imtis savalaikių veiksmų, funkcionalumui atstatyti, t. y. pagal poreikį suremontuoti, išvalyti ar išplauti.

2016 m. Klaipėdos miesto savivaldybei paskyrus AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tvarkytoja ir pavedus panaudos sutartimi eksploatuoti apie 326 km paviršinių nuotekų tinklų Klaipėdos mieste, įmonė nuosekliai tai vykdo. Viso per 2016-2017 m. AB „Klaipėdos vanduo“ atliko šiuos darbus:

  • Siekiant sumažinti užsikimšimų skaičių paviršinių nuotekų tinkluose bei pagerinti vamzdynų pralaidumą, buvo vykdomas profilaktinis tinklų plovimas. Hidrodinaminėmis mašinomis buvo išplauta 80,8 km paviršinių nuotekų tinklų, kurių diametras iki DN300. Spec. įranga pašalintos į paviršinių nuotekų vamzdyną įaugusios medžių šaknys ir apnašos bei atstatytas vamzdyno pralaidumas ir funkcionavimas 23,7 km paviršinių nuotekų vamzdyno;
  • Išplauta 1,57 km paviršinių nuotekų kolektorių, iš jų 400 m, kurių diametras DN500, 890 m, kurių diametras DN600 ir 280 m, kurių diametras DN1000. Diagnostikos priemonėmis nustatyta dar apie 2,4 km didelio diametro paviršinių nuotekų kolektorių, ženkliai užneštų nuosėdomis (nuo 50% iki 80% vamzdžio diametro), kuriuos būtina išvalyti. Tai numatoma atlikti 2018-2019 m;
  • Rankiniu ir mechanizuotu būdu išvalyta  5571 vnt. paviršinių nuotekų surinkimo šulinėlių;
  • Suremontuota apie 1,47 km paviršinių nuotekų tinklų ir 1376 šuliniai. Siekiant išvengti periodiškai pasikartojančių teritorijų užliejimų, buvo atlikti avarinės būklės paviršinių nuotekų linijų remonto darbai ties Debreceno g. 44, 46, 31, Žalgirio g. 3, 5, Taikos pr. 68, Naikupės g. 27a namais;
  • 2017 m. paviršinių nuotekų tinkluose buvo likviduoti 93 avariniai atvejai (2016 m. tokia apskaita dar nebuvo vedama).
  • Atlikta 29,9 km paviršinių nuotekų tinklų vamzdynų diagnostika;
  • Pradėta vykdyti apie 2,8 km paviršinių nuotekų tinklų statybos darbai probleminėse ar lietaus metu apsemiamose Klaipėdos miesto vietose.

Nepaisant visų atliktų ir vykdomų darbų, lietaus metu kylančių problemų visiškai išvengti nepavyksta. Gyvenamųjų ir bendro naudojimo teritorijų apsėmimas – dažniausiai kylanti problema lietaus metu. Kaip taisyklė apsemiamos tos teritorijos, kuriose nėra įrengti paviršinių nuotekų surinkimo tinklai arba tos vietos, kur esami lietaus surinkimo tinklai veikia netinkamai. Apsemiamose vietose, kur nėra paviršinio vandens surinkimo tinklų, situacija ir sprendimo būdas aiškus – juos reikia įrengti, o tai tik prioritetų sudėliojimo, finansavimo ir laiko klausimas. Sudėtingesnė situacija yra ten, kur paviršinių nuotekų tinklai yra įrengti, bet jie neveikia taip kaip turėtų veikti. Priežastys būna pačios įvairiausios: šiukšlėmis, žemėmis ar lapais užsikišusios lietaus surinkimo grotelės ar šulinėliai, užsikišę, sulūžę, priaugę medžių šaknų, nepakankamo pralaidumo ar blogais nuolydžiais pakloti paviršinių nuotekų vamzdynai, panaikintos pralaidos po įvažiavimais į kiemus, patvinęs ar išsiliejęs atviras vandens telkinys (upės, griovys ar kanalas), į kurį pajungtas paviršinių nuotekų tinklas, ir pan. Tokiais atvejais, norint atstatyti tinklo veikimą, reikia išsiaiškinti tikrąsias gedimo priežastis ir jas pašalinti, tačiau tai padaryti lietaus metu būna sudėtinga, nes visi vamzdynai ir šuliniai pilni vandens.

Rimta problema rudens metu yra lietaus vandens surinkimo šulinėlių grotelių užsikišimas lapais. Tekėdamas vandens srautas suneša nukritusius lapus ant lietaus surinkimo grotelių gatvėse bei daugiabučių namų kiemuose ir jas aklinai „užklijuoja“. Tokiais atvejais lietaus surinkimo sistemos veikimas atskirose vietose yra visiškai paralyžiuojamas, o negalėdamas nutekėti vanduo užlieja didelius plotus ir sukelia bėdų gyventojams.

Šias problemas daug klaipėdiečių asmeniškai pajuto per praėjusių metų lapkričio mėn. potvynius. Lietaus surinkimo šulinėlių ir jų grotelių valymas apskritai yra rimtas iššūkis, kadangi dažnai kiemuose ir šalutinėse miesto gatvėse jie būna užstatyti automobiliais ir prie jų tiesiog neįmanoma prieiti. Sėkmingas paviršinių nuotekų sistemos funkcionavimas didele dalimi priklauso nuo to, kaip gerai ir laiku miesto gatves prižiūrinčios tarnybos bei pastatų kiemus prižiūrinčios daugiabučių namų savininkų bendrijos, namų valdos ar gyventojai surenka lapus ir šiukšles šiose miesto teritorijose. Todėl, siekiant išvengti daugiabučių pastatų kiemų užliejimo, ragintume daugiabučių namų savininkų bendrijas ir šias paslaugas teikiančias komunalines įmones atsakingai pasirūpinti rudens metu lapų nušlavimu nuo lietaus vandens surinkimo grotelių ir apskritai savalaikiu lapų  pašalinimu iš kiemų. Kviečiame prie to prisidėti ir pačius gyventojus. Visada yra lengviau nuvalyti lapus nuo grotelių sausu metu, nei patvinus kiemui surasti tas pačias groteles po vandeniu bei storu suneštų lapų sluoksniu ir bandyti jas išvalyti tuo metu.

AB „Klaipėdos vanduo“ specialistų manymu, situacija galėtų pagerėti, jei klojant asfalto dangą ar vykdant gatvių dangos remonto darbus vietoje dabartinių lietaus surinkimo grotelių būtų įrengiamos laiptuoto tipo grotelės, kurios dalinai įrengiamos gatvės dangoje, o dalinai šaligatvio borte. Tokio tipo grotelės ne taip greit užsikiša lapais ar šiukšlėmis ir geriau surenka vandenį. Šie siūlymai pateikti Klaipėdos miesto savivaldybei. Analogiški sprendimai tiktų ir Gargždams bei kitoms didesnėms Klaipėdos rajono gyvenvietėms.

Verta atkreipti dėmesį, kad didėjant kietųjų dangų plotams Klaipėdos mieste bei aplink miestą dėl aktyviai vykstančių pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatų statybų, kritulių vanduo surenkamas nuo vis didesnio ploto, todėl miesto paviršinių nuotekų kolektoriai, statyti prieš keletą dešimtmečių gauna vis didesnę apkrovą lietaus metu ir artėja prie savo galimybių ir pralaidumo ribos. Labai intensyvaus lietaus metu, kai kurie jų jau susitvarko su atitekančio vandens kiekiais, o dėl to tam tikrose vietose dalis miesto gatvių patvinsta. Apie tai, kad didelė dalis Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų yra nepakankamo pralaidumo ir kokybės, buvo konstatuota jau 2007 m parengtame Klaipėdos m. paviršinių nuotekų specialiajame plane, deja, tik pastaraisiais metais LR Aplinkos ministerija pradėjo skirti ES lėšas paviršinių nuotekų tvarkymui, o iki tol Klaipėdos m. paviršinių nuotekų tinklai buvo remontuojami tik Klaipėdos m. savivaldybės lėšomis.

Klaipėdos rajono gyvenvietėse yra sava specifika - didelė dalis paviršinių nuotekų nuvedama atvirais grioviais ir kanalais. Todėl jų priežiūra ir valymas būtina sąlyga. Deja tenka konstatuoti, kad daug kur grioviai nėra prižiūrimi, pralaidos po įvažiavimais į privačius gyventojų sklypus jų pačių pastangomis yra savavališkai panaikintos, o paviršinių nuotekų sistemų veikimas dėl to būna sutrikdytas.

Vykdant paviršinių nuotekų tinklų priežiūrą ir valymą paaiškėjo, kad  AB „Klaipėdos vanduo“ turimi hidrodinaminiai automobiliai yra nepakankamo galingumo šiems darbams vykdyti. Paviršinių nuotekų vamzdynai yra didesnio diametro nei buitinių nuotekų, todėl jų plovimui reikalinga galingesnė technika. Nuspręsta tokią techniką įsigyti 2018 m., pasitelkiant ES lėšas.

AB „Klaipėdos vanduo“ tarnybos specialia įranga vykdo paviršinių nuotekų tinklų televizinę diagnostiką, siekiant išsiaiškinti tinklų būklę ir poreikį paviršinių nuotekų tinklų remontui, rekonstravimui bei plovimui ar valymui. Surinkta vizualinės apžiūros informacija (nuotraukos, video medžiaga) kaupiama įmonės serveryje, kuriama duomenų bazė. Išaiškintos probleminės vietos ar atkarpos įtraukiamos į probleminių vietų sąrašą ir planuojami darbai ir lėšos jų sutvarkymui.

Apie tai, kad šie darbai realiai vyksta byloja ir tas faktas, kad Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialiajame plane 2009 m. buvo įvardinta 16 probleminių vietų Klaipėdos mieste. Šiai dienai beveik visos tos vietos sutvarkytos arba parengti techniniai projektai sutvarkymui.

Savo ruožtu per pastaruosius keletą metų AB „Klaipėdos vanduo“, vykdydama paviršinių nuotekų tinklų eksploatavimą, nustatė ir identifikavo visą eilę kitų probleminių paviršinių nuotekų tinklų vietų ir suformavo naują blogos ir avarinės būklės paviršinių nuotekų surinkimo infrastruktūros Klaipėdos mieste sąrašą. Sąrašas yra nuolat atnaujinamas ir papildomas bei kas metai teikiamas susipažinti Klaipėdos m. savivaldybei. Sąraše objektai surūšiuoti pagal jų tvarkymo svarbą.

 

Naujausiame 2018 m. vasario mėn. parengtame sąraše identifikuotos 59 probleminės vietos, iš kurių 19 objektų yra avarinės būklės. Vien šių avarinės būklės paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro apie 3,05 km, o orientacinis lėšų poreikis šių tinklų rekonstravimui apie 684 tūkst. Eur, kai tuo tarpu bendras lėšų poreikis visų 59 probleminių vietų sutvarkymui yra apie 1,7 mln. Eur..

Deja, infrastruktūros rekonstravimo darbus stabdo ne tik finansinės galimybės, bet ir teisiniai dalykai - rekonstravimo darbus galima atlikti tik tų tinklų, kurie yra inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti.  Tinklų inventorizavimo ir registracijos procesai užtrunka ir nemažai kainuoja, o kadangi paviršinių nuotekų tinklai yra Klaipėdos miesto savivaldybės turtas bei kol kas nesutvarkyta jų teisinė registracija, AB „Klaipėdos vanduo“ galimybės savo lėšomis vykdyti šios infrastruktūros rekonstravimą yra ribotos.

Kita vertus, prisidėdama prie paviršinių nuotekų infrastruktūros gerinimo, AB „Klaipėdos vanduo“ įmonės lėšomis vykdo apie 2,8 km paviršinių nuotekų tinklų statybą pagal 4 rangos darbų sutartis probleminėse ar semiamose Klaipėdos miesto vietose. Bendra numatoma skirti šiems darbams lėšų suma sudaro 291.000 Eur. Darbus numatoma užbaigti 2018 m.

Dėl lietaus vandens ir apsemtų teritorijų didelių nepatogumų patiria ne tik gyventojai, bet ir AB „Klaipėdos vanduo“. Buitinių nuotekų šalinimo sistemos sutrikimai – antra rimta problema, kuri pasireiškia dėl intensyvaus ar ilgalaikio lietaus. Ši problema pakankamai rimta Klaipėdos miesto teritorijoje, tačiau dar rimtesnė Klaipėdos rajone. Atrodytų, kad tarp paviršinių nuotekų sistemos ir buitinių nuotekų sistemos nėra nieko bendro, jos funkcionuoja atskirai viena nuo kitos, skirtingais vamzdynais ir nedaro viena kitai jokios įtakos. Deja, realybėje viskas yra šiek tiek kitaip. Paviršinis vanduo negalėdamas nutekėti, įvairiais būdais patenka į buitinių nuotekų sistemą. Tai vyksta infiltruojantis paviršiniam ir gruntiniam vandeniui per nesandarius buitinių nuotekų vamzdynus, šulinius bei šulinių dangčius užlietose vandeniu zonose. Yra vietų, kur nuo seno paviršinių nuotekų tinklai likę pajungti į buitinių nuotekų tinklus, nes nebuvo kur kitur juos pajungti. Neretai tai vyksta ir dabar, kai gyventojai savavališkai prijungia savo paviršinių nuotekų surinkimo sistemas (drenažo tinklus, lietvamzdžius ir pan.) prie buitinių nuotekų tinklų arba piktybiškai siurbliais ar kitais būdais suleidžia lietaus vandenį į buitinių nuotekų tinklus iš apsemtų teritorijų, patalpų ir pan. Žinoma, žmonės gelbėjasi kas kaip išmano, tačiau tai iškart sukelia kitą bėdą. Kadangi buitinių nuotekų tinklai nepritaikyti didelio kiekio lietaus vandens surinkimui, visa buitinių nuotekų surinkimo sistema yra užtvindoma iki pat šulinių viršaus – perkrauti vamzdynai ir buitinių nuotekų perpumpavimo siurblinės nebespėja išpumpuoti visų nuotekų, o nuotekų valymo valyklos nespėja jų išvalyti. Tokiu atveju sutrinka buitinių nuotekų sistemos funkcionavimas ir nuotekų valymo valyklų technologinis procesas. Dėl sukilusio nuotekų lygio šuliniuose, atsitinka ir taip, kad nuotekos ne tik neišbėga iš pastatų, bet pradeda vamzdžiais veržtis į pastatų vidų, apsemia rūsius ir pan. Aktualiausia ši problema ten, kur paviršinių nuotekų infrastruktūra neišvystyta.

 

Kadangi dėl apsemtų rūsių AB „Klaipėdos vanduo“ sulaukia pretenzijų per kiekvieną stipresnį lietų, turbūt yra prasmės dar kartą akcentuoti, kad per tvarkingai įrengtą pastato buitinių nuotekų išvadą nuotekos iš lauko tinklų į rūsį patekti negali. LR teisės aktai reglamentuoja, kad įrengiant išvadus nuotekoms iš įlajų, kurių viršaus briaunos lygis yra žemiau už kiemo nuotakyno artimiausio šulinio dangčio lygį, ant išvado turi būti įrengiamas uždarymo įtaisas (kad būtų išvengta nuotekų ištvinimo iš išorės nuotakyno pastate). Kitaip tariant, jei nuotekų išvadas yra įrengtas pastato rūsyje, pastato savininkas ar pastatą eksploatuojanti organizacija turi įrengti atbulinį vožtuvą ant nuotekų išvado vamzdžio, tam, kad  rūsio patalpos būtų apsaugotos nuo užliejimo iš lauko. Atbulinių vožtuvų kainos gali svyruoti nuo kelių šimtų iki daugiau kaip tūkstančio eurų, o juos sumontuoti gali bet kuri vamzdynų montavimo darbus sugebanti vykdyti statybinė organizacija. Nors tai gana nemaži pinigai, tačiau įvertinus, kad dėl užlietų patalpų ir sugadinto turto patiriama žala dažnai būna didesnė, o situacija gali kartotis sekančio lietaus metu, tai vis vien yra prasminga investicija. Todėl raginame gyventojus ir pastatus eksploatuojančias organizacijas pasirūpinti savo turto saugumu ir susitvarkyti namų (ypač seniai pastatytų, kai atbuliniai voštuvai nebuvo naudojami) buitinių nuotekų išvadus, kaip to reikalauja normatyviniai dokumentai, t. y. įsirengti atbulinius vožtuvus ar imtis kitų priemonių nuo galimo nuotekų patekimo iš lauko į pastato vidų, o taip pat pagal galimybes nelaikyti vertingo turto potencialiai užliejamose vietose, tokiose kaip rūsiai ar kitos panašios patalpos

Norint susitvarkyti su 2-3 kartus lietaus metu išaugančiu nuotekų kiekiu buitinių nuotekų sistemoje reikėtų rekonstruoti esamas buitinių nuotekų siurblines ir nuotekų valyklas ženkliai didinant jų  pajėgumą, didinti vamzdynų diametrus ir pralaidumą. Tam būtų reikalingos milžiniškos investicijos ir tai vienareikšmiškai ir ženkliai padidintų buitinių nuotekų tvarkymo kainas, o ši našta gultų ant visų vartotojų pečių. Tokių investicijų racionalumas abejotinas, kadangi didžiają laiko dalį, t. y. ne lietaus metu, šie pajėgumai būtų neišnaudojami. Todėl AB „Klaipėdos vanduo“ išeitį mato esamų paviršinių  nuotekų sistemų vystyme bei atnaujinime, užtikrinant tinkamą šios infrastruktūros funkcionavimą ir prižiūrą.

Įvardintų problemų sprendimui, į paviršinių nuotekų sistemų plėtrą ir tvarkymą Klaipėdos mieste AB „Klaipėdos vanduo“, bendradarbiaudama kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe, planuoja iki 2020 m. investuoti apie 10,19 mln. Eur, pasinaudojant lėšomis pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų programą. Už šias lėšas numatyta realizuoti visą eilė paviršinių nuotekų tinklų ir valymo įrenginių statybos projektų. Dalis projektų jau pradėti realizuoti ir darbai šiuo metu jau vyksta.

AB „Klaipėdos vanduo“ išanalizavo 2017 metų rugsėjo-gruodžio mėn. lietaus metu užlietų teritorijų apsėmimo priežastis bei kitas infrastruktūros, susijusios su paviršinių nuotekų nuvedimu, problemas ir trūkumus bei parengė trūkumų pašalinimo veiksmų planą, kuris šiuo metu vykdomas, o taip pat pateikė rekomendacijos ir siūlymus Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėms dėl paviršinių nuotekų sistemų vystymo, tobulinimo ir priežiūros. Tačiau būtina pabrėžti, kad vien AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių pastangų kovojant su stichija neužtenka, todėl kviečiame Klaipėdos miesto ir rajono gyventojus bei organizacijas prisidėti prie to, kad būtų deramai pasiruošta artėjančiam vasaros ir rudens liūčių sezonui, t. y. tinkamai prižiūrėti valdomas teritorijas ir pastatus bei nepiktnaudžiauti paviršinių nuotekų šalinimu į tam nepritaikytus buitinių nuotekų tinklus.

 

AB "Klaipėdos vanduo" informacija

svetainiu kurimas