Kretingalės miestelio problemos

Svarbi informacija  Kretingalės miestelio problemos

2013-11-14

Rajone - keista valdžios meilė vandentiekininkams

Rajone - keista valdžios meilė vandentiekininkams

Nors Vietos savivaldos įstatymas numato, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldos funkcija, Klaipėdos rajono politikai lyg pontijai pilotai nusiplauna rankas ir nesikiša į konfliktines šios srities situacijas.

 

Žinia, dėl to, kad nuo 2012-ųjų Klaipėdos rajone vandentvarkos paslaugas pradėjo teikti AB „Klaipėdos vanduo“, rajono gyventojams vanduo atpigo beveik perpus. Tačiau „Klaipėdos vandens“ vadovas Leonas Makūnas tvirtina, jog užuot padėjusi dirbti dar efektyviau, rajono valdžia pastaruoju metu kaip tik priima bendrovei žalingus sprendimus.

 

Paskutinis toks gimė praėjusiame rajono Tarybos posėdyje, kai politikai nepaklausė Vyriausybės atstovės rekomendacijų palaukti oficialaus Aplinkos ministerijos išaiškinimo ir nepritarė siūlytai vandentiekiui reikalingos infrastruktūros naudojimosi kainos nustatymo metodikai.

 

Visgi Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas tikina, kad savivaldybė tik džiaugiasi uostamiesčio vandentiekininkų atėjimu į rajoną ir pagalių jiems į ratus esą nekaišo. Rajono vadovas tvirtino, jog prie vandentiekininkams svarbaus klausimo svarstymo bus galima grįžti.

 

Kodėl reikia?

 

Pasak L. Makūno, „Klaipėdos vanduo“ teikdama savo paslaugas uostamiestyje ir Klaipėdos rajone naudojasi ir apie 150 km ilgio siekiančiais privačiais tinklais. Tam, kad kiltų kuo mažiau ginčų, tiek uostamiesčio, tiek ir Klaipėdos rajono tarybų buvo paprašyta patvirtinti metodikas, kaip nustatyti kainas už naudojimąsi tokia infrastruktūra.

 

„Tokia metodika pirmiausiai neleistų vandens tiekėjui piktnaudžiauti skirtingiems tinklų savininkams mokėti skirtingas ar nepagrįstas kainas. Žinia, kiekvienas vandentiekio įmonės išleistas litas turi tiesioginę įtaką galutinei vandens kainai. Kartu ši metodika, kurios skaičiavimai parengti vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, leistų ir tinklų savininkams labai aiškiai žinoti, kokių kompensacijų galima tikėtis, o jei jos netenkina – visada lieka teismas apie kurį byloja ir paskutinis tokios metodikos punktas“, - aiškino L. Makūnas, manantis, jog tokia metodika gerokai

sumažintų ginčų.

 

Jis neslepia, kad tokios metodikos rengimą paskatino „Vakarų ekspreso“ jau ne kartą aprašyta konfliktinė situacija Kretingalėje, kurioje įsikūrusi mėsos perdirbimo bendrovė „Agrovet“ ir su ja susijusios įmonės už joms priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus pageidauja gauti keliasdešimt kartų didesnes sumas nei sutinka mokėti „Klaipėdos vanduo“. Tačiau ji esą būtų svarbi ir visiems kitiems atvejams.

 

Uostamiesčio taryba dar pavasarį patvirtino tokią metodiką, o paskutinę spalio dieną vykusiame Klaipėdos rajono posėdyje dėl jos užvirė mūšis, kuriame aktyviai dalyvavo ir „Agrovet“ savininkas Augenijus Gudžiūnas bei jo dukra Justė Gudžiūnaitė.

 

Laukti nepanoro

 

Iki minėtojo rajono Tarybos posėdžio jau buvo gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės atsakymas, kuriame konstatuota, jog tokia metodika padėtų tiksliai nustatyti atitinkamas dedamąsias skaičiuojant galutinę vandens kainą.

 

Oficialaus Aplinkos ministerijos atsakymo iki posėdžio nesulaukta, bet neformaliai elektroniniu paštu buvo informuota, jog ruošiame atsakyme bus formuluotė, kad tokią metodiką pasitvirtinti yra tikslinga.

 

Tad Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas siūlė šio klausimo svarstymą atidėti, kol bus sulaukta oficialaus Aplinkos ministerijos atsakymo. Tokią jo poziciją palaikė ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš.

 

„Jei savivaldybė visiškai nesikištų, jei vandentiekininkai savarankiškai siūlys kompensacijas vieniems vienaip, kitiems - kitaip, tai juk per vandens kainą atsilieptų visiems. Tokia metodika – vienas iš būdų derinti interesus. Bet nežinau, ar ji pagrįsta, nes ne mano kompetencija ekonominius pagrįstumą vertinti. Siūlyčiau sulaukti Aplinkos ministerijos išaiškinimo“, - savo argumentus posėdžio metu dėstė D. Kerekeš.

 

Visgi Taryba palaikė jos nario Egidijaus Skarbaliaus pasiūlymą apsispręsti dėl metodikos tame pačiame posėdyje. Vėliau E. Skarbalius tvirtino, jog ši metodika esą reikalinga tik dviejų įmonių ginčui spręsti, tad politikams čia kištis nereikėtų, lai viską sprendžia teismai.

 

Svečio teisėmis pasisakiusi J. Gudžiūnaitė tvirtino, kad tokios metodikos tvirtinimas yra ne Tarybos kompetencija, esą ji apribotų būdus ir galimybes susitarti. O jos tėvas A. Gudžiūnas prieš balsavimą iš anksto konstatavo, jog toks sprendimas būtų neteisėtas ir taip net papiktino merą.

 

Visgi už metodikos patvirtinimą balsavo tik pats meras ir jo bendrapartietis socialdemokratas Jonas Dromantas. Prieš pasisakė 15 Tarybos narių, penki susilaikė.

 

Pasak L. Makūno, dabar bus laukiama Aplinkos ministerijos atsakymo ir tada vėl bus bandoma teikti metodikos projektą rajono Tarybai.

 

Ministerija - už

 

Aplinkos ministerija "Vakarų ekspresą" informavo, jog atsakymas Klaipėdos rajono savivaldybei jau išsiųstas.

 

"Manome, jog būtų tikslinga, kad savivaldybė, įgyvendindama minėtų teisės aktų nuostatas, nusistatytų viešajam vandens tiekimui reikalingos infrastruktūros naudojimosi metodiką, kuria vadovaujantis geriamojo vandens tiekėjai mokėtų atitinkamą mokestį tretiesiems asmenims už jiems nustatyta teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimąsi", - konstatuojama Aplinkos viceministro Almanto Petkaus parašytame rašte.

 

Kryptinga veikla?

 

Toks rajono valdžios sprendimas – jau nebe pirmas akibrokštas įmonei, kurioje jai priklauso beveik 6 proc. ir kuri vien per praėjusius metus į rajono vandentvarkos infrastruktūrą investavo 2,4 mln. savo lėšų (kartu su Europos Sąjungos parama pernykštės investicijos siekia beveik 17 mln. Lt).

 

Klaipėdos rajone absoliuti senų vandentiekio ar nuotekų tinklų yra neįteisinta, tad „Klaipėdos vanduo“ su savivaldybe buvo sutarę, jog įmonė savo lėšomis rengs tokių tinklų kadastrines bylas, o savivaldybė juos įsiteisins ir pagal panaudos sutartis perduos eksploatuoti vandentiekininkams.

 

Taip buvo padaryta ir konfliktiškoje Kretingalės zonoje, tačiau vieno iš ten esančių sklypų savininkas Mindaugas Janulis, neprileidžiantis vandentiekininkų prie vieno iš nuotekų šulinių, pareikalavo, kad savivaldybė panaikintų savo turto registraciją.

 

Per dešimt dienų rajono savivaldybės administracijos komisija pripažino M. Janulio argumentus pagrįstais ir kreipėsi į Registrų centrą ir paprašė panaikinti registraciją. Anot „Klaipėdos vandens“, ši komisija iš esmės rėmėsi savivaldybės Juridinio skyriaus viršininko Romualdo Bagačiovo argumentais. Visgi Registrų centras nepriėmė rajono administracijos argumentų ir nerado teisinio pagrindo panaikinti jai nuosavybės teisę.

 

L. Makūnas buvo sakęs, kad „Klaipėdos vandeniui“ bylinėjantis su "Agrovet" R. Bagačiovas teikė išvadas mėsos perdirbimo įmonės naudai, tačiau jas teismas pripažino nepagrįstomis.

 

Pats R. Bagačiovas „Vakarų ekspresui“ rugsėjį tvirtino, jog šiame konflikte esą tikrai yra nešališkas.

 

„Tikrai palaikome"

 

Vaclovas DAČKAUSKAS, Klaipėdos rajono meras

 

Manau, kad gavus Aplinkos ministerijos atsakymą ir "Klaipėdos vandeniui" dar kartą kreipusis į savivaldybę šis klausimas vėl bus svarstomas Taryboje. Savivaldybė tikrai nėra nusistačiusi prieš "Klaipėdos vandenį". Gal pavieniai administracijos asmenys ir gali turėti kokią nors savo nuomonę, tačiau bendra politinė valia yra tokia, kad reikia visaip palaikyti vandentiekininkus, nes po jų atėjimo į rajoną matyti akivaizdi pažanga. Manau, kad artimiausiu metu pasitelkiant Europos Sąjungos fondus bus daryta dar daugiau, nes ten dirba labai kvalifikuotas kolektyvas, galintis įgyvendinti sudėtingiausius projektus.

 

O kalbant apie konfliktą Kretingalėje, tai įvairiais lygiais jau buvo bandyta tarpininkauti. Kadangi abi įmonės turi labai kietas savo pozicijas, nuo kurių nesitraukia, matyt, viską galutinai turės išspręsti teismai. Tik gaila, kad tai gali užtrukti gana ilgai.

svetainiu kurimas