Iš spaudos

Svarbi informacija  Iš spaudos

2016-10-12

Vandentiekininkai sutaupytas lėšas norėtų investuoti į vamzdynų atnaujinimą

Vandentiekininkai sutaupytas lėšas norėtų investuoti į vamzdynų atnaujinimą

AB "Klaipėdos vanduo" specialistai, suplanavę net 18,2 mln. eurų investicijas, po pirmųjų viešųjų pirkimų konkursų planuotiems darbams atlikti sužinojo sutaupę net 7,6 mln. eurų. Tikimasi, kad pinigus

skirstančios ministerijos sutaupytus 3,1 mln. eurų iš ES finansavimo dalies leis investuoti į tolesnį vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros atnaujinimą Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone.

 

AB "Klaipėdos vanduo" direktorius Leonas Makūnas "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog suakumuliavus bendrovės ir ES paramos fondų lėšas buvo parengta projektų už beveik 18,2 mln. eurų, kuriems buvo paskelbti ir konkursai. Po jų nuostabą sukėlė tai, jog pavyko sutaupyti net 42,2 proc. lėšų.

"Esame numatę statyti geriamojo vandens gerinimo įrenginius Veiviržėnuose, Dauparuose, Plikiuose, Drevernoje, Judrėnuose ir Lapiuose. Taip pat įvyko konkursas, kurį laimėjusios bendrovės rekonstruos valymo įrenginius Veiviržėnuose, Plikiuose, Girkaliuose, Drevernoje, Judrėnuose ir Kvietiniuose", - artimiausius planus atskleidė L. Makūnas ir pridūrė, kad geresniu vandeniu ir kokybiškesne nuotekų sistema pradės naudotis maždaug po 4 tūkst. gyventojų.

Iš europinių ir bendrovės pinigų taip pat artimiausiu metu numatoma tiesti 72 km vandentiekio ir nuotekų tinklų Klaipėdos rajone ir 7,2 km miesto teritorijoje. Įgyvendinus šį projektą geros kokybės vandens pagaliau sulauks beveik pusantro tūkstančio rajono ir miesto gyventojų, o prie AB "Klaipėdos vanduo" nuotekų sistemos galės prisijungti apie 2,8 tūkst. gyventojų.

Pažymima, jog taip pagerės ne tik gyventojų buitis, tačiau miestelių ir kaimų gyventojams nebeteks ragauti ne visai kokybiško vandens iš šalia esančių gręžinių, o jų nuotekos nebekeliaus į upes ir kūdras. Juolab jog galimybė tą daryti yra - Klaipėdos vandenviečių bei nuotekų valyklos pajėgumai yra pertekliniai, tad yra perspektyvu prie miesto tinklų prijungti priemiestines gyvenamąsias vietoves.

Taip pat už šiuos pinigus žadama rekonstruoti beveik 28 km vandentiekio ir nuotekų tinklų rajone ir mieste.

"Būtent šiems darbams ir buvome numatę minėtus 18,2 mln. eurų. Atlikus viešųjų pirkimų procedūras paaiškėjo, jog galima sutaupyti daugiau nei 40 proc. lėšų. Pasirodo, jog šiuo metu statybinėms įmonėms, kurios dirba vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos ir rekonstravimo srityje, yra sunkūs laikai ir jos tarpusavyje aršiai konkuruoja, tad kainas numuša net iki 50 procentų. Labiausiai sumažėjo tinklų tiesimo ir rekonstrukcijos kaina", - pažymėjo L. Makūnas.

Visgi toks kainos sumažėjimas ne visada į gera: statybininkai, konkursus laimėję dėl žemos kainos, pradeda naudoti prastesnes medžiagas, darbai atliekami ne taip kokybiškai, tad vandentiekininkams tenka atidžiau stebėti darbus atliekančius verslininkus.

L. Makūnas tikisi, kad Europos Sąjungos pinigus skirstančios Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijos leis sutaupytus europinius 3,13 mln. investuoti į kitas sritis.

"Siūlysime, kad už sumą, sieksiančią nuo 1 iki 2 mln. eurų, būtų leista toliau rekonstruoti Klaipėdos miesto tinklus. Pastaruoju metu pastebime tendenciją, kad tinklų avarijos atsieina labai brangiai, nes dar ne visai esame įsisąmoninę, kiek jos kainuoja išties", - planus atskleidė bendrovės vadovas.

Esą, jei skaičiuoti tik atkasimą, vamzdžių užlopymą ir užkasimą, sumos neatrodo didelės, tačiau niekas neįskaičiuoja gyventojų patirtų nuostolių, kai nutraukiamas vandens tiekimas, taip pat ir grėsmių: pavyzdžiui, lopant vamzdžius visada yra grėsmė, kad vamzdynai gali užsiteršti, tad juos būtina praplauti. Kaina dar labiau išauga, jei avarija įvyksta po gatve - vien Klaipėdos mieste kas mėnesį gatvių remontininkams tenka atseikėti iki 15 tūkst. eurų, o rajone - apie 10-11 tūkst. eurų, nešnekant apie suprastėjusią kelio kokybę toje vietoje.

"Viską sudėjus sumos tampa įspūdingos. Seniau gan skeptiškai žiūrėjau į tinklų atnaujinimą, nes atrodė, jog tokios investicijos neatsiperka, tačiau teko pakeisti nuomonę: tinklų rekonstrukcija ilguoju laikotarpiu sumažina nuostolius, patiriamus dėl avarijų, kadangi nauji vamzdynai šitaip netrūkinėja", - pastebėjo L. Makūnas.

Beje, vienu iš prioritetų tampa ir paviršinių nuotekų tvarkymas. Su miesto valdžia po truputį sprendžiami klausimai dėl lietaus nuotekų tinklų perėmimo, tad jau pradedamos numatyti investicijos.

"Pavyzdžiui, rengiamas projektas, kurio vertė 8 mln. eurų (nors kaina po pirkimo taip pat gali gerokai sumažėti). Iš šių pinigų numatoma nutiesti paviršinių nuotekų kolektorių nuo Klaipėdos LEZ teritorijos iki Jūrininkų pr. Tai leis toliau plėsti LEZ, statyti gatves ir kurtis įmonėms, kurios be baimės galės įsirengti lietaus vandens surinkimo tinklus savo teritorijose", - pažymėjo L. Makūnas.

Be kita ko, žadama taip pat kloti kolektorių ir Šilutės plente nuo Kauno gatvės iki Trinyčių tvenkinio bei statyti naujus lietaus nuotekų surinkimo tinklus šalia tvenkinio esančiose gatvelėse.

"Į tvenkinį išleidžiamas lietaus vanduo praeis pro naujus išleistuvus su valymo įrenginiais. Tai bus pirmieji tokie įrenginiai mieste, kuriuos privalu įrengti pagal naujus reglamentus. Išbandysime, kaip tai veikia", - sakė bendrovės vadovas.

 

"Vakarų ekspresas" 2016 10 12    Rytis Savickis

svetainiu kurimas