Gyventojams

Svarbi informacija  Gyventojams

2012-08-21

AB "Klaipėdos vanduo" - 110 metų istorija

AB "Klaipėdos vanduo" - 110 metų istorija

Štai ką rašė "Lietuviška ceitunga", vos pasibaigus Klaipėdos 650 metų jubiliejaus šventėms: "1902 metų rugpjūčio 2 dieną Liepų (anuomet Aleksandro) gatvėje įvyko iškilmingas vandentiekio atidarymas. Jo metu burmistrui Altenbergui miesto architektas Pietšas (Pietsch) įteikė vandenvietės raktus. Miesto vadovas, pasidžiaugęs svarbiu įvykiu, priėmė statybą. Didelis koncertas ta proga buvo surengtas Šaulių namų sode. Iškilmės buvo pratęstos "Viktorijos" viešbutyje."

2012 metų rugpjūčio mėnesį viena seniausių uostamiesčių įmonių, iki šiol tiekianti klaipėdiečiams vandenį iš seniausios Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje vandenvietės Liepų g. 49, mini 110 metų veiklos sukaktį.

 

 

 

KOLEKTYVAS. AB "Klaipėdos vanduo" darbuotojų rūpestis šiandien - ne vien vandens gamyba ir tiekimas, bet ir nuotekų surinkimas, jų valymas, uostamiesčio lietaus nuotekų sistemos priežiūra.

 

Vandentiekio pradžia

Daugiau kaip prieš šimtmetį Klaipėdos miesto gydytojas F. J. Morgen savo knygoje rašė: "Miestiečiai vandenį ima iš viešųjų šulinių, tačiau jie tik keliose vietose yra tinkamai įrengti. Upės vanduo maistui netinka, nes vėjai Danės vandenį sumaišo su jūros vandeniu".

 

 

1905 metų atvirutėje - pirmoji Klaipėdos vandenvietė, šalia dabartinės Liepų gatvės.

 

Į civilizuotą vandens tiekimą miestas ėjo ilgus dešimtmečius. Jau 1856 m. Klaipėdoje veikė 41 viešas šulinys-kolonėlė, kurių vanduo buvo naudojamas maistui gaminti, arkliams girdyti, gaisrams gesinti. Nuo XIX a. pabaigos savo gręžinius ir autonominius vandentiekius Klaipėdoje pradėjo įrenginėti atskiros įmonės bei įstaigos. 1875-aisiais nutiesus Klaipėdos-Tilžės geležinkelį, prie stoties garvežiams aprūpinti buvo pastatytas vandentiekio bokštas. Savo vandentiekį turėjo Klaipėdos medienos fabrikas, paštas.

 

Vandens tiekimo skaičiai

Tarpukario laikotarpiu (1918-1940 m.) vandens tiekimas miestui svyravo apie milijoną kubinių metrų per metus. Vandentiekio linijų 1930 m. Klaipėdoje buvo daugiau nei 42 kilometrai, tinklų plėtra tęsėsi ir vėlesniais metais. 1933-iaisiais Klaipėdoje jau buvo nutiesta 30,5 km ūkinių vandenų kanalizacijos tinklų ir 7,5 km lietaus kanalizacijos.

Po didžiojo karo vandentiekio veikla Klaipėdoje buvo atstatyta 1945 m. gegužę. Netrukus prasidėjo sparti vandentiekio plėtra. 1991 m. Klaipėdoje pasiektas maksimalus patiekto vandens kiekis - 37,5 mln. kub. m per metus. Nuo 1992 m. prasidėjo vandens suvartojimo mažėjimas. Jį nulėmė didelių gamybos įmonių žlugimas, vandens skaitiklių butuose įrengimas.

Iki 2004 m. patiekto vandens kiekis nuolat mažėjo ir pasiekė 11,1 mln. kub. m. Po to jis stabilizavosi vos aukštesniame lygyje, tačiau prasidėjus krizei vandens sunaudojimas dar sumažėjo. Praėjusiais metais miestui patiekta 9,8 mln. kub. m vandens ir vandens naudojimo mažėjimo tendencijos išlieka.

 

Dabartis

AB "Klaipėdos vanduo" rūpestis šiandien - ne vien vandens gamyba ir tiekimas, bet ir nuotekų surinkimas, jų valymas, uostamiesčio lietaus nuotekų sistemos priežiūra.

Per pastaruosius metus AB "Klaipėdos vanduo" valdos smarkiai išsiplėtė. Klaipėdos gyventojai bei įmonės geriamąjį vandenį gauna iš bendrovei "Klaipėdos vanduo" priklausančių vandenviečių: šiaurinę Klaipėdos miesto dalį vandeniu aprūpina 1-oji vandenvietė, o pietinę - 3-oji. Gargždų miestas vandenį gauna iš vandenvietės, esančios Laugaliuose.

Bendrovė aptarnauja jau ne vien Klaipėdos ir Gargždų miestų, bet ir Priekulės gyvenvietę, naujai iškilusius Klaipėdos priemiesčių kvartalus. 2011 m. pabaigoje bendrovės globon perimtas visas Klaipėdos rajono vandentvarkos ūkis - 54 vandenvietės ir 16 nuotekų valyklų, kurių daugumą reikia atnaujinti, kad vartotojai gautų kokybišką vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugą.

Bendras eksploatuojamų tinklų ilgis dabar yra daugiau nei 1 400 km. Nutiesus naujus tinklus, plečiantis veiklos teritorijai, klientų padaugėjo nuo 63 iki 84 tūkst. Šiuo metu klojama dar per 100 km naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

Taip pat buvo įgyvendinti dideli technologiniai projektai - atliktas vandens gerinimas 3-iojoje vandenvietėje, statomi vandens gerinimo filtrai 1-ojoje, pastatyti dumblo pūdymo, biodujų gamybos ir kogeneraciniai elektros energijos gamybos įrenginiai, statomi nuotekų dumblo džiovinimo įrengimai. Pagal kokybės rodiklius bendrovė prilygsta ir net lenkia senosios Europos valstybių kolegas.

 

Iš įmonės archyvo

Palaikė persekiojamus bendradarbius
Iki Stalino mirties vandentiekyje buvo areštuotas direktorius, vyriausiasis inžinierius, vyriausioji buhalterė, keletas kitų darbuotojų. Net tokioje atšiaurioje santvarkoje žmonės palaikė persekiojamus bendradarbius. Iš 1947 m. įsakymo: "Drg. Glovackas darbo laiko metu užsiima ne savo darbo reikalais, o tvarko sulaikyto už politiką buvusio darbuotojo Lukšio materialinius reikalus. Drg. Glovackui reiškiu papeikimą su įspėjimu. Drg Zujevai: įsakymo kopiją persiųsti NKVD viršininkui."

Senieji klaipėdiečiai grįžo neilgam
Pirmaisiais pokario metais tarybų valdžios kvietimu grįžo nemažai senųjų klaipėdiečių, karo metu pasitraukusių į Vokietiją. Pritapti prie naujos santvarkos jiems sekėsi sunkiai. Vėliau daugelis jų, tarp kurių - ir dirbę vandentiekyje, išvažiavo į Vokietiją.

Iš direktoriaus įsakymo: "Kanalizatorių Buižiną atleisti iš darbo nuo 1959.08.20. dėl išvykimo į Vokietiją. Atostoginius [išmokėti] už 30 dienų."

Tarnybinis transportas
Vandentiekio tinklų tarnybų vadovai (miesto tinklai buvo padalinti į du rajonus) ilgą laiką po savo ūkį vaikščiojo pėsčiomis. 1953 m. jiems buvo skirti tarnybiniai dviračiai. Matyt, šias transporto priemones įmonei pavyko gauti Tiekimo skyriaus viršininko apsukrumo dėka, nes trečiasis dviratis kaip tik jam ir atiteko.

"Skirti I ir II [tinklų] rajonų vadovams bei Tiekimo skyriaus viršininkui draugams K. K. Jurgučiui, H. S. Danilevičiui, V. I. Domšenko naujus nenaudotus "Sarkana zvaigzne" markės dviračius su pompa ir instrumentais tarnybiniam naudojimui gamybos ir eksploatavimo tikslais."

Darbo drausmė
Visą tarybinį laikotarpį rimta problema buvo darbo drausmė, alkoholio vartojimas: "1949.08.30. 16.00 į Vandentiekio trestą paskambino alaus daryklos direktorius dėl to, kad Abonentų skyriaus kontrolierius drg. (...), tikrindamas alaus darykloje vandens matavimo skaitiklį, prisigėrė ir ėmė kivirčytis. Už gėrimą darbo metu ir kivirčo kėlimą drg. (...) reiškiu pastabą ir įspėju, kad tokiems atvejams pasikartojus bausiu griežtai."

svetainiu kurimas