Nuotekų valykla

Apie įmonę  Veiklos sritys  Nuotekų valymas  Nuotekų valykla

Daugiau nei prieš 10 metų karštomis vasaros dienomis klaipėdiečiams buvo nerekomenduojama maudytis Baltijos jūroje ties Melnrage ir Giruliais. To priežastis - iki infekcijų ribos užterštas jūros vanduo. Nuo 1998-ųjų, kai Klaipėdoje pradėjo veikti nauja nuotekų valykla, tokių incidentų nebepasitaiko. Už LR Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybės, Švedijos vyriausybės, Suomijos aplinkos apsaugos ministerijos ir PHARE fondo lėšas pastatyta nuotekų valykla Dumpiuose šiandien patikimai išvalo miesto buitines ir pramonines nuotekas. Dabartinėje miesto nuotekų valykloje nuotekos valomos naudojant mechaninį ir biologinį metodus. Nuotekų išvalymo efektas, lyginant šiandieninį teršalų lygį su 1997-ųjų metų rodikliais, padidėjo nuo 48 - 50 proc. iki 95 - 98 proc. Siekdama patobulinti biologinio valymo procesą, 2003 m. įmonė savo lėšomis atliko nuotekų valyklos aerotankų rekonstrukciją, panaudodama 6,1 mln. Lt. Po rekonstrukcijos žymiai pagerėjo nuotekų išvalymo rodikliai.

TERŠALŲ IŠLEIDIMAS Į KURŠIŲ MARIAS

Užterštumo rodiklis

2017 metais (tonos per metus)

Teršalų sumažėjimas per metus, tonomis

Teršalų sumažėjimas per metus, procentais

BDS7

106,6

5873,5

98,2

Bendrasis azotas

167,51

1231,2

88,0

Bendrasis fosforas

8,02

147,4

94,8

Klaipėdos miesto nuotekų valyklos technologinio proceso aprašymas

Nuotekos iš Klaipėdos bei Gargždų miestų per pagrindines siurblines paduodamos į miesto nuotekų valyklą. Mechaninio valymo pradžioje grotose sulaikomi stambesni nešmenys. Sulaikyti nešmenys papildomai nuspaudžiamos presuose. Smėliagaudėse nusodinamas smėlis ir kitos sunkios medžiagos. Sulaikytas smėlis bei nešmenys periodiškai išvežami į buitinių atliekų sąvartyną. Kiekvieną dieną sulaikoma apie 0,3 t šiukšlių ir apie 0,73 t smėlio. Iš smėliagaudžių nuotekos nuvedamos į radialinius sėsdintuvus, kur nuosėdos nusėda ir tvarkomos kaip pirminis dumblas, o nuotekos persipila per nusodintuvo briaunas ir toliau valomos biologinio valymo dalyje - aerotankuose.

Mechaniškai valytos nuotekos pirmiausia valomos anaerobinėje zonoje. Šios zonos paskirtis - biologinis fosforo šalinimas. Aerobinėje zonoje atliekamas tolesnis nuotekų valymas. Aerobinių zonų paskirtis - naudojantis aktyvaus dumblo biocheminėmis savybėmis sumažinti nuotekose esančius teršalus juos suoksidinant iki CO2, NO2, NO3 ir kitų mažiau gamtai žalingų junginių. Nuotekose esantis bendrasis azotas išvalomas nitrifikacijos/denitrifikacijos procesais. Užtikrinti bendrojo fosforo pastoviai žemas koncentracijas vien biologinio valymo būdu yra sudėtinga, todėl už aerotankų yra įdiegtas automatinis likutinio fosforo nuotekose cheminis valymas, kuris naudojamas tik tuo atveju, jei biologinis valymas neužtikrina pakankamo bendrojo fosforo išvalymo rodiklio. Iš aerotankų aktyvus dumblas teka į antrinius nusodintuvus, kur jis nusėda ir grąžinamas į aerotankų pradžią. Nuskaidrėjęs vanduo patenka į nuvedimo latakus, o iš čia išvalyto vandens kolektoriumi savitaka nuteka iki Kuršių marių.

Pirminiuose nusodintuvuose sulaikytas pirminis dumblas periodiškai šalinamas į gravitacinius tankintuvus, o jau sutankintas perpumpuojamas į dumblo sumaišymo rezervuarą. Biologinio valymo metu dalis aktyvaus dumblo pašalinamas kaip perteklinis dumblas. Nusausintas perteklinis dumblas vėliau sumaišomas su pirminiu dumblu bei atvežtiniu iš kitų objektų dumblu bei riebalais tame pačiame rezervuare ir siurbliais paduodamas į dumblo pūdytuvus. Dviejose pūdymo talpose (kiekvienos tūris 3000 m3) dumblas pūdomas mezofiliniame režime, palaikant 35-370 C temperatūrą, hidraulinis dumblo išbuvimo laikas – ne mažiau kaip 18 dienų. Organinės medžiagos skaidomos prie anaerobinių sąlygų, metano bakterijoms suskaidant organinius junginius į amoniaką, anglies dvideginio ir metano dujas. Toks metaninis pūdymas leidžia gauti supūdytą, juodą, daugiau ar mažiau bekvapį dumblą. Mezofiliniam dumblo pūdymo procesui reikalinga temperatūra pūdymo talpose yra gaunama pakaitinus dumblą. Supūdytas dumblas galutinai nusausinamas centrifūgose. Geresniam dumblo nusausinimui naudojami flokuliantai. Nusausintas dumblas būna apie 75 % drėgnumo ir konvejerio pagalba transportuojamas į buferinę talpą prieš dumblo džiovinimą. Kiekvieną dieną dumblo džiovinimui patiekiama apie 30 – 40 t nusausinto dumblo.

Dumblo pūdymo metu susidariusios dujos, kurių sudėtyje yra apie 60-65 % metano, surenkamos elektrinei bei terminei utilizacijai. Vidutiniškai per parą yra pagaminama apie 5500 m3 biodujų. Po dujų valymo ir sieros junginių pašalinimo, biodujos nuvedamos į šilumos ir energijos jėgainę, kurioje yra sumontuoti 3 generatoriai ir vandens šildymo katilas. Vidutiniškai per parą yra sugeneruojama apie 13 000 kWh elektros ir 18 000 kWh šilumos energijos. Generatoriai elektros energiją tiekia į energijos paskirstymo sistemą bei vietinį Klaipėdos nuotekų valyklos energijos ciklą. Iš pagrindinės transformatorinės elektros energija tiekiama į AB „Lesto“ elektros tinklą.

Į dumblo džiovyklą dumblas yra tiekiamas iš esamo dumblo sausinimo pastato bei atvežtinis dumblas iš kitų nuotekų valyklų. Tam tikslui pastatytas sausinto dumblo priėmimo punktas (bunkeris), į kurį patenka nuotekų valyklos bei atvežtinis sausintas dumblas. Suprojektuotas bunkeris konusiniu dugnu, kurio apačioje sumontuotos „judančios grindys“ bei sraigtinis transporteris, kuris tiekia dumblą į tiekimo siurblį ir į tarpinę dumblo talpą prieš džiovyklą. Sumontuota dumblo džiovykla yra žemos temperatūros (temperatūra džiovyklos viduje 85 0C.) juostinio tipo. Dumblas yra tiekiams iš tarpinės talpos, ant džiovinimo juostos paskleidžiamas judamu dumblo distributoriumi, užtikrinančiu tolygų ir nepertraukiamą sausinto dumblo paskleidimą ant džiovinimo juostos per visą jos plotį. Paskleistas ant džiovinimo juostos dumblas yra tiekiamas į uždarą džiovinimo zoną. Džiovinimo zonoje cirkuliuojant pašildytam orui iš sausinto dumblo išgarinamas bei per skruberį ir biofiltrą pašalinamas kondensato pavidalu vanduo. Oras prieš išleidžiant į atmosferą yra valomas oro cheminio valymo įrenginiuose (rūgštiniuose, šarminiuose skruberiuose). Po cheminio oro  valymo prieš išleidžiant orą į atmosferą, jis dar kartą yra išvalomas biofiltre. Išdžiovintas dumblas tiekiamas į džiovinto dumblo talpyklą – silosą (tūris 150 m3). Džiovinto dumblo granulės siloso bokšte sandėliuojamas iki pakrovimo. Po to granules transportuojamos į valymo įrenginių sandėliavimo aikštelę arba į džiovinto dumblo utilizavimo įrenginius. AB „Klaipėdos vanduo“ dumblo džiovyklos pajėgumas pagal išgarinamą vandenį - 1803 kg H2O/val. Dumblo džiovinimo įrenginių projektinis pajėgumas -   sudžiovinti iki 18 000 t sausinto dumblo per metus. Projektinis sudžiovinto dumblo kiekis iki 4832 t per metus. Sudžiovintame dumble lieka ne daugiau kaip 10 procentų drėgmės.

 

KLAIPĖDOS M. NUOTEKŲ VALYKLOJE VALOMŲ NUOTEKŲ KIEKIAI ATSKIRAIS METAIS.

Parametras/
metai

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

tūkst. m3

24318

22991

15838

15478

17646

17980

16559

17072

18876

17443

20724

18982

17540

18033

18835

17162

15334

14333

14970

15100

16925

PRIEŠ VALYMO PROCESĄ ESANČIŲ TERŠALŲ KAITA (TONOMIS/METUS).

Parametras/metai

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

BDS7

5413

5873

6214

5828

7292

8056

6294

5575

6686

7014

6997

8353

6988

5618,1

5581,8

8061,7

5634,8

4934,6

5404,4

5533,9

5980,1

bendras azotas

754

897

746

791

642

1153

1104

1097

1299

1266

1328

1289

1253

1289,0

1259,5

1397,2

1331,3

1212,9

1194,0

1321,6

1398,7

bendras fosforas

117

131

184

190

210

246

171

180

217

217

236

248

220

149,8

140,7

160,2

126,7

123,9

134,9

134,1

155,4

IŠVALYTOSE NUOTEKOSE ESANČIŲ TERŠALŲ KAITA (TONOMIS/METUS).

Parametras/metai

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

BDS7

3192

3205

592

190

174

160

201

81

88

86

147

140,6

101

97,02

95,4

84,3

63,9

56,65

59,7

86,2

106,6

bendras azotas

664

764

349

228

240

267

304

190

183

167

188

189

166

173,72

187,4

171,1

151,6

144,96

145,0

149,4

167,5

bendras fosforas

90

90

52

32

24

31

20

23

18

14,7

13,1

6,3

8,8

4,5

7,1

8,9

5,4

9,15

4,2

5,3

8,0

PROJEKTINIAI IR FAKTINIAI NUOTEKŲ IŠVALYMO RODIKLIAI

Rodikliai

Projektinė išvalytų nuotekų koncentracija, mg/l

Į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos, mg/l

Faktinė 2011 m. nuotekų koncentracija po valymo, mg/l

Faktinė 2012 m. nuotekų koncentracija po valymo, mg/l

Faktinė 2013 m. nuotekų koncentracija po valymo, mg/l

Faktinė 2014 m. nuotekų koncentracija po valymo, mg/l

Faktinė 2015 m. nuotekų koncentracija po valymo, mg/l

Faktinė 2016 m. nuotekų koncentracija po valymo, mg/l

Faktinė 2017 m. nuotekų koncentracija po valymo, mg/l

BDS7

15

17

4,95

4,88

4,12

3,87

3,85

5,55

6,49

Bendrasis azotas

15

10

9,95

10,0

9,88

10,11

9,63

9,93

9,87

Bendrasis fosforas

1,5

1,0

0,37

0,5

0,335

0,65

0,28

0,36

0,48

svetainiu kurimas