RAJONO NUOTEKŲ VALYKLOS

Apie įmonę  Veiklos sritys  Nuotekų valymas  RAJONO NUOTEKŲ VALYKLOS

AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos rajone eksploatuoja 14-os gyvenviečių nuotekų valyklas. Nuotekų valyklos išsidėsčiusios visame Klaipėdos rajone, bendras atstumas tarp jų yra apie 300 km. Gyvenvietės kuriose įrengtos nuotekų valyklos – Vėžaičiai, Šiūpariai, Veiviržėnai, Judrėnai, Endriejavas, Žadeikiai, Lapiai, Kvietiniai, Plikiai, Kretingalė, Girkaliai, Kalnuvėnai, Dreverna ir Dauparai. Toliau trumpai apie jas.

 

Vėžaičių miestelio nuotekų valykla (pastatyta nauja 2012 m.)

Vėžaičių nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1992 m. Įgyvendinus investicinį, iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Klaipėdos rajone“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-036, 2012 m. buvo pastatyti nauji valymo įrenginiai, projektinis našumas – 270 m3/d. Nuotekos tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į nuotekų priėmimo kamerą. Atvežtos nuotekos patenka į septinių nuotekų talpą. Pramonės nuotekos patenka į pramonės nuotekų talpą. Toliau į parengtinį valymą - gamykloje pagamintą parengtinio valymo įrenginį susidedantį iš: automatinių grotų, aeruojamos smėliagaudės, riebalų gaudyklės. Įrenginys atlieka šias funkcijas: sąšlavų, smėlio, riebalų atskyrimą iš nuotekų, sąšlavų presavimą, plovimą, pakrovimą į konteinerį, smėlio plovimą, nuvandeninimo, pakrovimą į konteinerį, riebalų nukreipimą į riebalų talpą. Apvalytos nuotekos iš parengtinio valymo įrenginio vamzdžiu nuvedamos į nuotekų paskirstymo kamerą. Paskirstytos nuotekos standartiškai įteka į biologinio valymo įrenginį po 50% srauto į kiekvieną liniją. Biologinį reaktorių sudaro dvi lygiagrečios technologinės linijos, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu. Per visas minėtas zonas pratekėjusios nuotekos yra išvalomos. O antriniame nusodintuve dumblas yra atskiriamas nuo išvalyto vandens, t.y dumblas sėda į nusodintuvo dugną, o išvalytas vanduo susirenka separatoriaus paviršiuje iš kur per įgilintą surinkimo lataką nuvedamas į išvalytų nuotekų išleistuvą.

Valykloje technologinio proceso metu susidaręs perteklinis dumblas iš biologinio reaktoriaus nitrifikavimo zonos erliftais atsiurbiamas į dumblo prieštankintuvo talpą. Iš čia dumblas siurbliu paduodamas į dumblo rezervuarą. Iš dumblo rezervuaro aerobiškai stabilizuotas ir sutirštintas dumblas išvežamas tolimesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą.

Siekiant užtikrinti geresnį išvalymo laipsnį, po biologinio valymo grandies yra sumontuotas papildomas tretinio valymo būgninio tipo gamyklinis mikro sietas, skirtas smulkių skendinčių dalelių surinkimui. Kad garantuotume apibrėžtą fosforo išvalymo laipsnį – įrengta chemikalų dozavimo stotis, kurios pagalba, esant nepakankamam biologiniam fosforo šalinimui, naudojami tirpalai (geležies sulfatas, aliuminio sulfatas).

2018 m. buvo atliktas aeracinės sistemos remontas, kurių darbų suma siekė 8,05 tūkst. Eur be PVM. Seno tipo difuzoriai pakeisti naujais membraniniais difuzoriais su deguonies poveikiui atsparia EPDM guma.

 

Endriejavo miestelio nuotekų valykla (pastatyta nauja 2013 m.)


Endriejavo nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1967 m. Įgyvendinus investicinį, dalinai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Klaipėdos rajone (Endriejave)“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-077, 2013 m. buvo pastatyti nauji valymo įrenginiai, kurių projektinis našumas – 85 m3/d. Nuotekos tinklais atiteka į valymo įrenginių teritorijoje esančią nuotekų siurblinę, kurioje siurblių pagalba yra pakeliamos į nuotekų priėmimo kamerą. Toliau apvalytos grotose bei smėliagaudėje nuo smėlio ir stambių nešmenų keliauja į dviejų linijų biologinį reaktorių. Kiekvieną liniją sudaro atskiros zonos: anaerobinė, denitrifikavimo, nitrifikavimo ir separavimo (antrinio nusosdintuvo). Visos zonos tarpusavyje sujungtos vamzdynais arba sienelėmis susisiekiančių indų principu. Nuotekos pratekėję per visas minėtas zonas virsta švariu vandeniu, kuris kildamas į paviršių netenka greičio ir susirenka separatoriaus paviršiuje iš kur per įgilinta surinkimo lataką nuvedamas į išvalytų nuotekų išleistuvą. Valykloje technologinio proceso metu susidaręs perteklinis dumblas iš biologinio reaktoriaus nitrifikavimo zonos erliftais atsiurbiamas į dumblo tankinimo talpą. Joje dumblas stabilizuojamas aerobinėmis sąlygomis ir išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui.

 

Kretingalės nuotekų valykla (rekonstruota 2005 m.)

 

Kretingalės nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 2005 m., vidutinis projektinis paros nuotekų debitas – 175 m³. 2013 m. AB „Klaipėdos vanduo“ 2013m. savo lėšomis padidino valymo įrenginių našumą iki 228 m3/d.

Nuotekos centralizuotais tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į rankinių grotų pastatą, kuriame surenkami stambūs nešmenys. Toliau nuotekos per paskirstymo kamerą patenka į debito išlyginimo talpą, kuri turi 2 sekcijas. Šiose talpose nuotekos aeruojamos ir galutinai sumaišomos. Iš debito išlyginimo talpos nuotekos nuvedamos į grubaus valymo įrenginius, kur mechanizuotai atskiriami stambūs plūduriuojantys nešmenys ir sulaikomas smėlis. Toliau nuotekos paduodamos į paskirstymo kamerą, iš kurios savitaka patenka į tris biologinio valymo technologines linijas, kurias sudaro: pirminiai nusodintuvai, aerobiniai reaktoriai ir antriniai nusodintuvai. Žalias ir perteklinis dumblas iš pirminių nusodintuvų ir aeracinės kameros šalinamas į dumblo tankintuvą, kuriame nuvandeninamas ir vėliau išvežamas autocisterna arba spec. technika į AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui.

2016m. AB „Klaipėdos vanduo“ atliko aeracinės sistemos remontą. Bendra investicijos suma siekė 49,5 tūkst Eur be PVM. Visuose trijuose aerobiniuose reaktoriuose įrengta nauja aeravimo sistema (difuzoriai, jungiamoji armatūra ir kt.) ir sumontuoti stacionarūs deguonies matavimo prietaisai, leidžiantys daug jautriau reaguoti į atitekančią taršą, deguonies padavimas naujomis orapūtėmis pilnai automatizuotas ir reguliuojamas pagal poreikį. To pasekoje organiniai teršalai geriau oksiduojami ir pasiekiami geresni išvalymo rodikliai.

2016m. buvo sumontuota papildoma buferinė nuotekų srauto perviršio išlyginamoji talpa, siekiant sumažinti persipylimų per apvadinę liniją skaičių. Bendra AB „Klaipėdos vanduo“ investicijos suma - 29,9 tūkst Eur be PVM.

 


Dauparų nuotekų valykla (pastatyta 2005 m.)

Dauparų nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 2005 m.

Dauparų gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai pastatyti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pagal UAB „Patvanka“ 2005 m. parengtą „Dauparų ir Gobergiškės gyvenviečių buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir magistraliniai tinklai. I statybos etapas“ projektą. I etape pastatytos nuotekų valyklos našumas siekė 35 m³/d, t.y. šio etapo eigoje buvo pastatyta viena technologinė linija iš numatytų trijų (pagal UAB „Patvanka“ atliktą projektą bendras numatomas šios nuotekų valyklos našumas 35×3=105 m³/d).

AB „Klaipėdos vanduo“ II plėtros etape (2015-2016 m.) projektinį nuotekų valyklos našumą padidino iki 70 m³/d (įrengta antra identiška technologinė linija - 35 m³/d). Bendra AB „Klaipėdos vanduo“ investicijos suma – 85,25 tūkst Eur be PVM.

Nuotekos atitekėję į valymo įrenginius patenka į nuotekų priėmimo kameras. Toliau apvalytos grotose bei smėliagaudėse nuo smėlio ir stambių nešmenų keliauja į pirminius nusodintuvus. Čia veikiamos gravitacinių jėgų sėsdintuvuose nusėda smulkios mechaninės dalelės. Sekantis nuotekų valymo etapas – keičiamo režimo (anoksinės – aeracinės) aerotanko kameros. Jose prasideda biologinis nuotekų valymas bei azoto šalinimas. Po keičiamo režimo kamerų nuotekos patenka į aeracines kameras, kuriose palaikoma projektinė aktyviojo dumblo koncentracija 4 g/l. Perteklinis aktyvusis dumblas iš aeracinių kamerų siurblių pagalba patenka į pirminius nusodintuvus ir kartu su žaliu dumblu šalinamas į dumblo tankintuvus. Dumblas iš tankintuvų išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui. Po aeracinių kamerų dumblo mišinys patenka į antrinius sėsdintuvus, iš kurių nusėdęs dumblas grąžinamas į kintamo režimo kameras, o nuskaidrėjusios nuotekos išleidžiamos į aplinką.

2018 m. buvo atlikti 1 linijos aeracinės sistemos remonto darbai, kurių darbų suma siekė 17 tūkst. Eur be PVM. Pirmoje biologinėje linijoje pakeisti seni vamzdinio tipo dispersiniai difuzoriai naujais, įrengtas automatinis dumblo ir išplūdų šalinimas į tankintuvą

 

Lapių nuotekų valykla (2017m. rekonstruota)

Lapių buitinių nuotekų valymo įrenginiai buvo įrengti 1978 m. Nuotekų valymo technologiją sudarė parengtinis valymas, kurį sudarė smėliagaudė ir biologinis valymas, kurį sudarė aerokanalas, aerotvenkinys ir biotvenkinys.

2017 m. įgyvendintas investicinis, įmonės (AB „Klaipėdos vanduo“) lėšomis finansuojamas projektas „Lapių mstl. nuotekų valyklos rekonstravimo darbų pirkimo – pardavimo sutartis“ (2016 m. kovo 21 d. sutartis Nr. 2016/SUT.03-6 su UAB „Norus“), rekonstruota (pastatyta nauja) Lapių nuotekų valykla. Rekonstrukcijai skirta investicijos suma siekia 284,4 tūkst Eur be PVM.

Rekonstruotos Lapių nuotekų valyklos projektinis našumas - 99 m3/d (36135 m3/metus).

Nuotekos centralizuotais tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į nuotekų siurblinę. Iš siurblinės nuotekos vamzdynu nukreipiamos į slėgio slopinimo kamerą, o iš jos į smėliagaudę, kurioje sumontuotos ir rankinės grotos. Pro smėliagaudę/rankines grotas pratekėjusios nuotekos toliau paduodamos į srauto paskirstymo kamerą. Paskirstymo kameroje nuotekų srautas skirstomas į dvi atskiras biologinio valymo linijas, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu, iš kurio per švaraus vandens surinkimo latakus nuotekos nukreipiamos į išleistuvą.

Kad apsaugoti valyklos darbą ir užtikrinti stabilų biologinio valymo procesą, galimų ekstremalių oro sąlygų (pvz., intensyvių liūčių) metu paskirstymo kameroje numatytas reduktorius, kuris perteklines nuotekas nukreips į 85 m3 buferinę/lyginamąją talpą. Sumažėjus nuotekų debitui į nuotekų valymo įrenginius nuotekos bus grąžinamos į nuotekų/srauto paskirstymo kamerą. Jei nespėtų perpumpuoti visų atitekančių nuotekų, tai jų perteklius savitaka (persiliejimu) bus nukreiptas į avarinę nuotekų apvedimo liniją su apskaitos debitomačiu.

Biologinio valymo metu susidaręs dumblas bus kaupiamas dumblo tankintuve. Sutankintas, stabilizuotas ir mineralizuotas dumblas išsiurbimo vamzdynu per atitinkamas PEROT jungtis bus perpumpuojamas į AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančio autotransporto cisternas ar hidrodinamines/asenizacines mašinas ir bus vežamas tolesniam apdorojimui į AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpiuose.

 

Veiviržėnų, Plikių, Girkalių, Drevernos, Judrėnų, Kvietinių nuotekų valyklos (rekonstruotos 2018 m.)

2017-2018 metais įgyvendintas investicinis projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone“, unikalus kodas 05.3.2-APVA-R-014-31-0004, finansuojamas pagal 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą (2016m. gruodžio 21d. pasirašyta rangos sutartis Nr. 2016/SUT.03-65 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas Klaipėdos rajone (Veiviržėnai, Plikiai (Pakamoriai), Girkaliai, Dreverna, Judrėnai, Kvietiniai) “ su UAB „Norus“), rekonstruoti Veiviržėnų, Plikių, Girkalių, Judrėnų, Kvietinių ir Drevernos nuotekų valymo įrenginiai.

Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai skirta investicijos suma:

- 1.570.239 Eur, 67 ct  be PVM.

-1.899.990 Eur, 00 ct su PVM.

Rekonstruotų nuotekų valyklų projektiniai našumai:

Veiviržėnų - 99 m3/d (36135 m3/metus);

Judrėnų – 130 m3/d (47450 m3/metus);

Kvietinių - 99 m3/d (36135 m3/metus);

Girkalių - 150 m3/d (54750 m3/metus);

Drevernos - 99 m3/d (36135 m3/metus);

Plikių - 190 m3/d (69350 m3/metus).

 

Nuotekos centralizuotais tinklais savitaka ir/arba slėginiais vamzdžiais atiteka į valymo įrenginius. Jei nuotekos paduodamos slėgine linija (Plikiai, Girkaliai, Dreverna), tai iš siurblinės nuotekos vamzdynu nukreipiamos į slėgio slopinimo kamerą, jei savita (Judrėnai, Kvietiniai, Veiviržėnai), tai – į srauto paskirstymo kamerą. Kvietiniuose, Drevernoje, Veiviržėnuose atitekėjusios nuotekos nukreipiamos į parengtinę nuotekų valymo talpą, kurioje sumontuotos  rankinės grotos ir aeruojama smėliagaudė. Girkaliuose, Judrėnuose ir Plikiuose parengtiniam valymui įrengtas kompleksinis parengtinio valymo įrenginys bei parengtinio valymo įrenginio apvedimo linija, kurioje montuojamos rankinės grotos. Po parengtinio valymo nuotekos toliau paduodamos į srauto paskirstymo kamerą. Paskirstymo kameroje nuotekų srautas skirstomas į dvi atskiras biologinio valymo linijas, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu, Be biologinio valymo įrengta ir cheminio fosforo šalinimo įranga – koagulianto (geležies chlorido FeCl3 tirpalo) dozatoriai, kurie įterpia reikalingą kiekį koagulianto prieš nuotekoms patenkant į antrinį nusodintuvą. Išvalytos nuotekos iš antrinių nusodintuvų per švaraus vandens surinkimo latakus nukreipiamos į išleistuvą.

Kad apsaugoti valyklos darbą ir užtikrinti stabilų biologinio valymo procesą, galimų ekstremalių oro sąlygų (pvz., intensyvių liūčių) metu paskirstymo kameroje numatytas reduktorius, kuris perteklines nuotekas nukreips į 100 m3 (visose 6 nuotekų valyklose) buferinę/lyginamąją talpą. Sumažėjus nuotekų debitui į nuotekų valymo įrenginius nuotekos bus grąžinamos į nuotekų/srauto paskirstymo kamerą. Jei nespėtų perpumpuoti visų atitekančių nuotekų, tai jų perteklius savitaka (persiliejimu) bus nukreiptas į avarinę nuotekų apvedimo liniją su apskaitos debitomačiu.

Biologinio valymo metu susidaręs dumblas bus kaupiamas dumblo tankintuve. Sutankintas, stabilizuotas ir mineralizuotas dumblas išsiurbimo vamzdynu bus perpumpuojamas į AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančio autotransporto cisternas ar hidrodinamines/asenizacines mašinas ir bus vežamas tolesniam apdorojimui į AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklą Dumpiuose.


 

Kitų gyvenviečių nuotekų valyklos

Kalnuvėnų nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1976 m., projektinis našumas – 41 m3/d. Kalnuvėnų nuotekų valykloje centralizuotais nuotekų tinklais atitekėjusios nuotekos patenka į slėgio slopinimo šulinį, iš jo nuotekos nukreipiamos į vieną iš dviejų aerotankų su mechanine aeracija. Toliau nuotekos prateka per du biotvenkinius ir yra nukreipiamos į išvalytų nuotekų išleistuvą. Perteklinis dumblas periodiškai nusiurbiamas iš aerotanko dugno ir išvežamas autocisterna tolesniam apdorojimui į AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto nuotekų valyklą.

Žadeikių nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1970 m., projektinis našumas yra 48 m3/d. Į valymo įrengimus atitekėjusios nuotekos patenka į slėgio gesinimo šulinį, toliau patenka į biotvenkinį ir iš jo nukreipiamos į išleistuvą.

Šiūparių nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1966 m., projektinis našumas yra 7 m3/d. Nuotekų tinklais atitekėjusios nuotekos patenka į septikus (2 linijos), iš kurių nuotekos nukreipiamos į biotvenkinius (2 vnt.), o po to išvalytos nuotekos patenka į išleistuvą.

 

2016-2018 m. Klaipėdos rajono nuotekų valyklose išvalytų nuotekų kiekis pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. Nuotekų išvalymo kokybė Klaipėdos rajono nuotekų valyklose atitinka Taršos leidime bei Nuotekų tvarkymo reglamente keliamus reikalavimus (žr. lentelę).

Nuotekų valykla

Išvalytų nuotekų kiekis rajono NV,

tūkst. m3/metus

Į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos, nurodytos Taršos leidimuose

Faktinės vidutinės metinės koncentracijos po valymo, mg/l

2016 m.

2017 m.

2018 m.

DLK momentinė, mg/l

DLK vidutinė metinė, mg/l

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Vėžaičių

88,712

111,192

63,171

BDS7 - 12

BDS7 – 12;

BN – 36;

BP – 2.

BDS7 –3,161;

BN -12,023;

BP – 0,478.

BDS7 –3,714;

BN – 13,292;

BP – 1,741.

BDS7 –3,918;

BN – 11,886;

BP – 0,905.

Lapių

49,640

68,042

30,232

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 8,262

BDS7 – 9,048

BDS7 – 2,897

Veiviržėnų

58,255

62,656

40,779

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 10,387

BDS7 – 6,889

BDS7 – 9,336;

BDS7 – 9,745.

Judrėnų

95,758

111,823

48,863

**BDS7 – 34

***BDS7 - 17

**BDS7 – 23;

***BDS7 – 12;

***BN – 23,18;

***BP – 2.

BDS7 – 12,549

BDS7 – 12,373

**BDS7 – 10,421;

***BDS7 – 1,8;

***BN – 15,9;

***BP – 0,81.

Drevernos

20,494

66,483

42,037

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 10,440

BDS7 – 10,243

**BDS7 – 4,881;

***BDS7 – 4,800.

Kalnuvėnų

30,387

26,356

12,824

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 11,190

BDS7 – 15,250

BDS7 – 17,726

Endriejavo

43,751

52,773

40,262

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 8,586

BDS7 – 4,677

BDS7 – 4,307

Žadeikių

19,449

72,705

48,770

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 8,862

BDS7 – 7,757

BDS7 – 13,775

Kretingalės*

119,741

157,340

74,329

BDS7 - 34 (113),

riebalai – 20 (20)

BDS7 - 23 (75);

Riebalai-10 (10).

BDS7– 14,671 (32,885)

Riebalai - 3,283 (0,830)

BDS7– 8,385 (25,410)

Riebalai - 0,00 (0,248)

BDS7– 9,444 (22,118);

Riebalai – 2,725 (0,280).

Plikių

83,281

107,228

69,608

BDS7 - 17

BDS7 – 12;

**BP – 2,09 (4);

***BP – 2,74.

BDS7 – 6,518;

BP – 1,353.

BDS7 – 5,370;

BP – 2,047.

**BDS7 – 4,552;

**BP – 1,556;

***BDS7 – 3,805;

***BP – 1,69.

Girkalių

67,540

46,209

43,334

**BDS7 - 17 (60);

***BDS7 – 17.

**BDS7 - 12 (40);

**BN – 20 (35);

**BP – 2 (4,5);

***BDS7 - 12;

***BP – 2,57 .

BDS7 – 20,201

BDS7 – 16,717

**BDS7 – 15,230

***BDS7 – 2,500;

***BP – 0,605.

 

Kvietinių

52,190

61,679

27,503

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 7,591

BDS7 – 6,539

**BDS7 – 5,965

***BDS7 – 3,942

Dauparų

20,855

32,019

32,012

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 9,543

BDS7 – 8,426

BDS7 – 9,723

Šiūparių

5,215

23,513

15,329

BDS7 - 34

BDS7 - 23

BDS7 – 10,801

BDS7 – 11,715

BDS7 – 7,064

* - Kretingalės NV skliaustuose nurodytos DLK mom. ir DLK vidutinė metinė koncentracijos, leidžiamos tik persipylimų metu iki 2018-12-31.

** - Veiviržėnų NV, Judrėnų NV, Drevernos NV, Plikių NV, Girkalių NV, Kvietinių NV nurodytos į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos, nurodytos Taršos leidimuose iki 2018-10-30. Skliaustuose nurodyti Plikių NV ir Girkalių NV DLK momentinės ir vidutinės metinės koncentracijos leidžiamos aplinkosauginių priemonių įgyvendinimo laikotarpiu iki 2018-10-30.

*** - Veiviržėnų NV, Judrėnų NV, Drevernos NV, Plikių NV, Girkalių NV, Kvietinių NV nurodytos į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos, nurodytos Taršos leidimuose nuo 2018-10-30

 

svetainiu kurimas