Gyventojams

2021-07-23

REKORDINIS VANDENS SUVARTOJIMAS ŽELDYNŲ LAISTYMUI

Hidrometeorologijos tarnybai šalyje fiksuojant rekordinius karščius, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ stebi išaugusį vandens suvartojimą. Lyginant praėjusių metų ir šių metų birželio mėnesius vandens suvartojimas išaugo 6 procentais – maždaug 22 tūkstančiais kubinių metrų. O metinis vandens suvartojimas jau grįžta į pokarantininį – 2019 metų laikotarpį.

„Karantino metu įmonių vandens suvartojimas buvo smukęs, tačiau jau dabar matyti, kad vandens pardavimai grįžta į pokarantininį – 2019 metų laikotarpį. Stebėdami šių metų 6 mėnesių suvartojimą, stebime tendenciją, kad žmonės vis daugiau vartoja vandens iš čiaupo. Tam manome, įtakos turi mūsų įmonės plėtra, daugiau klientų, neabejotinai įtakos turi karšta vasara ir karantino atlaisvinimai įmonėms“,  – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Birželio mėnesį buvo fiksuotas kelerių metų vandens suvartojimo rekordas. Per parą sunaudota tiek vandens, kiek jo užtektų pripildyti daugiau nei 15 Olimpinių plaukimo baseinų – 38 milijonus litrų. Ypač šiemet išaugo vandens suvartojimas želdynų laistymui. Lyginant šių metų gegužę su birželiu, vandens laistymui sunaudota dviem su puse karto daugiau.

„Želdynų laistymui vandens šiemet sunaudota rekordiškai daug – 43 milijonai litrų  vandens. Tokio suvartojimo seniai nėra buvę. Pastebėjome, kad anksčiau didesnis vandens suvartojimas būdavo anksti ryte, o dabar vandens augimas tęsiasi iki 10 val. ryto, o vakarais piką pasiekia 22-23 val. Tad manytume, kad ypač vėlyvas vandens suvartojimas yra sietinas su želdynų laistymu kaitrai nebespiginant. Tačiau įspėjame, kad staigus ir gausus vandens suvartojimas gali sukelti vandens drumstumą ir mažinti vandens slėgį, ypač aukštesnėse gyvenamosiose vietose“ – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ ragina gyventojus vandenį piko metu vartoti atsakingai. Vandens vandenvietėse nepritrūks, jo pagaminama daugiau nei suvartojama, tačiau dėl gausaus vartojimo piko metu gali sumažėti slėgis.

2021-07-19

NEMALONIŲ KVAPŲ SUVALDYMUI – GROTŲ PASTATO REKONSTRUKCIJA

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ mažinanti kvapų sklaidą Dumpių nuotekų valykloje planuoja uždengti pastatą, į kurį pirmiausia suteka nuotekos iš Klaipėdos miesto ir rajono. Pradėtas rengti techninis darbo projektas. Ant esamo grotų ir smėlio sėsdinimo pastato sienų projektuojamas anstatas,  kurio fasado sienos bus dengtos tentu.

„Grotų ir smėlio sėsdinimo pastatas yra kertinis taškas, kuriame dabar susidaro didžiausia nemalonių kvapų koncentracija. Tad šio projekto įgyvendinimas yra esminis ir ne pigi investicija į kvapų mažinimą, tačiau esame socialiai atsakinga įmonė, kuriai svarbi aplinkinių gyventojų ir klaipėdiečių gyvenimo kokybė. Vien praėjusiais metais įgyvendinome 7 kvapus mažinančias priemones siekdami maksimaliai sumažinti kvapų sklaidą iš Dumpių nuotekų valyklos. Tam buvo skirta daugiau nei 300 tūkst. eurų“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Taip pat Dumpių nuotekų valykloje ketinama įdiegti naujus kvapų valymo įrenginius, kurie mažintų nemalonius kvapus sklindančius iš smėliagaudžių. Per smėliagaudėse įrengtą oro padavimo sistemą leidžiant ne vien tik orą, o orą su papildomai įterpiamu stipriu oksidatoriumi nuotekose esantys sieros ir azoto junginiai kylant nuo smėliagaudės dugno iki vandens paviršiaus bus papildomai oksiduojami. Tokiu būdu tikimasi sumažinti iš smėliagaudžių išsiskiriančius kvapus.

Dumpių nuotekų valykloje praėjusiais metais įgyvendinus nemalonius kvapus mažinančias priemones, kvapų sklaida sumažėjo nuo 3 iki 16 kartų, skaičiuojant europiniais kvapo vienetais. Atlikus kvapų sklaidos modeliavimo tyrimus kvapų sklaida už teritorijos tesiekia 3 europinius kvapo vienetus, tai yra dviem su puse kartų mažiau nei leidžiama įstatymų.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ didžiausia 6-oji siurblinė iš miesto per valandą perpumpuoja apie 3200 kubinių metrų nuotekų, o tai prilygsta maždaug 100 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir metro gylio ežero dydžiui. Per metus į šią siurblinę atiteka 10,6 milijonų kubinių metrų nuotekų. Nuotekos mieste keliauja tinklais, kurie išsiraizgyti po visą miestą. Dėmesį ekologijai ir nemalonių kvapų mažinimui skirianti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuolat nuo užsikimšimų ir profilaktiškai plauna nuotekų tinklus Klaipėdos mieste. Kasmet išplaunama apie 110-130 kilometrų tinklų.

„Vien per šių metų birželį buvo išplauta daugiau nei keturi kilometrai nuotekų tinklų, o užsikimšimų juose buvo fiksuota per 60. Daugiau nei pusė jų pietinėje miesto dalyje –  Debreceno g., Šiaulių g., Laukininkų g., Taikos pr., Šilutės pl. Nemaža dalis jų užsikimšo nuo maisto likučių ir riebalų bei deja, kai kurie užsikimšimai siejami su įmonių vykdoma veikla“, – sako AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Prašome gyventojų sąmoningumo maisto atliekomis ir riebalais atsikratyti atsakingai. Atliekų nuotekose daugėja – per metus vien į Dumpių nuotekų valyklą kartu su nuotekomis vamzdynais atiteka apie 350 tonų atliekų. Tai rodo, kad dalis gyventojų nesivargina ir šiukšlių dėže paverčia klozetą ar kriauklę.

Į Dumpių nuotekų valyklą kasdien riebalų supirkėjai iš įmonių atveža iki 10 tūkst. litrų riebalų. „Klaipėdos vanduo“ kol kas vienintelė Lietuvoje vandentvarkos įmonė priimanti riebalų atliekas.

Jei esi atsakingas ir tausoji gamtą, patariame:

Išvengiant užsikimšimų tinkluose, kurie gali būti nemalonių kvapų priežastimi, į kanalizaciją griežtai nemesti:

• Popieriaus
• Higieninių paketų
• Sauskelnių
• Maišelių
• Drėgnųjų servetėlių
• Skudurų, kempinėlių
• Maisto atliekų – vaisių ir daržovių atliekas (bulvių, morkų lupenų atliekų, grybų, kopūstų, raugintų agurkų, kavos tirščių, uogų ir uogienių)
• Žuvies liekanų ir jų žvynų ir pan.
• Aliejaus ir kitų riebalų