Gyventojams

2012-11-12

Jungtis prie vandentiekio tinklų: nėra galimybių ar noro?

Kol vieni gyventojai neriasi iš kailio, bandydami įrengti vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą, kiti prie bendrųjų tinklų nesijungia – nuotekos leidžiamos neretai į kiauras išgriebimo duobes, teršiant gruntą. Tačiau situacija netrukus turėtų pasikeisti.

2012-12-11

DĖL PRISIJUNGIMO PRIE BUITINIŲ NUOTEKŲ TINKLŲ TRINYČIŲ KVARTALE

Trinyčių kvartale esami buitinių nuotekų tinklai, einantys per svetimus sklypus, yra seni, susidėvėję. Vamzdynai užnešti žemėmis, į juos patenka lietaus ir paviršiniai vandenys. Atsižvelgiant į tokią padėtį 2012 metais Trinyčių kvartale buvo pakloti nauji buitinių nuotekų tinklai ir gyvenamiesiems namams, kurių buitinės nuotekos nuvestos per svetimus sklypus, miesto bendro naudojimo teritorijoje buvo įrengtos atšakos iki šių sklypų „raudonųjų“ ribų bei sudaryta galimybė prie jų prijungti savo sklypų tinklus. Pasijungus į naujai paklotus tinklus būtų išvengta tinklų priežiūros, avarijų likvidavimo bei kasimo darbų vykdymo svetimuose sklypuose.

2012-10-03

DĖL PAVIRŠINIŲ (LIETAUS) NUOTEKŲ PAJUNGIMŲ PRIE BUITINIŲ NUOTEKŲ TINKLŲ SISTEMOS

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir teisės aktus miestų teritorijose turi būti naudojama atskirtoji paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo sistema, t.y. paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai. Vykdant šių inžinerinių tinklų eksploataciją ir priežiūrą randama daug paviršinių (lietaus) ir drenažinių tinklų prijungimų į buitinių nuotekų tinklus, kurie yra neteisėti.

2012-11-19

VĖŽAIČIŲ, KRETINGALĖS, ENDRIEJAVO GYVENTOJŲ DĖMESIUI

Vėžaičių, Kretingalės ir Endriejavo gyventojus informuojame, kad UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ Vėžaičiuose, Kretingalėje ir Endriejave nutiesė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, kurie sudaro galimybę gyventojams savo gyvenamųjų namų inžinerinius tinklus prijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

2012-11-12

Ar lietus gali būti nemokamas?

Gyva bėda – taip liaudiškai tariant būtų galima apibūdinti po smarkesnių liūčių patvinusias Vilniaus ir kitų šalies miestų gatves. Paviršinės, kitaip dar vadinamos lietaus, nuotekos nekeltų galvos skausmo nei miestų komunalininkams, nei gyventojams, jeigu būtų tvarkomos kaip pridera. Bet taip nėra. Pirmiausia dėl to, kad nėra pinigų. O lėšų, už kurias būtų tvarkomasi su lietaus vandeniu, trukdo surinkti netobula įstatymų bazė ir neįteisinti šios infrastruktūros mokesčiai.