Verslui

2011-05-24

Ketinama išpirkti privačius vandentiekio ir nuotekų tinklus

AB „Klaipėdos vanduo" kiekvienais metais ruošia ir vykdo infrastruktūros plėtros ir nusidėvėjusio ilgalaikio turto atnaujinimo programą. Neįskaitant Europos Sąjungos iš dalies finansuojamų projektų, 2011 metais ilgalaikio turto įsigijimui ir atstatymui šioje programoje buvo numatyta skirti 17,3 mln. litų. Suskaičiavus pirmojo pusmečio investicinės programos vykdymo rezultatus, paaiškėjo, kad vykdant  viešųjų pirkimų procedūras pavyko sutaupyti didelę dalį lėšų. Taip pat dalis lėšų nebuvo panaudota dėl atskirų objektų rekonstravimo projektų vėlavimo. Siekdama, kad sutaupytos lėšos negulėtų be naudos bankų sąskaitose, bendrovės valdyba nusprendė papildyti investicinę programą. Kadangi bendrovė šiuo metu neturi galimybės panaudoti sutaupytų lėšų bendrovės objektų rekonstravimui dėl nebaigto projektavimo ir ilgų viešojo pirkimo procedūrų, buvo nuspręsta 4 milijonus litų  panaudoti privačių vandentiekio ir nuotekų tinklų išpirkimui. Bendrovė jau pradėjo atskirų privačių tinklų vertinimą ir pateikė siūlymus keletui savininkų Klaipėdos mieste bei rajone.

Įpareigoja įstatymas

Priežastis, kodėl būtina išpirkti privačius tinklus - Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kuriame nurodoma, jog viešojo vandens tiekimo infrastruktūra (tinklai), turi priklausyti savivaldybėms arba jų kontroliuojamoms įmonėms. Taip pat LR Aplinkos ministerija reguliariai informuoja vandens tiekimo įmones ir savivaldybes apie problemas, kurios kyla kai tinklai priklauso privatiems asmenims. Tai ir reikalavimas mokėti prisijungimo mokestį naujiems vartotojams, trukdymas plėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus ir panašiai. Tuo pačiu  ministerija reikalauja imtis priemonių, kad visi viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingi tinklai būtų išpirkti, arba būtų sudarytos sutartys dėl jų teisėto naudojimo, tuo pačiu sudarant vienodas prisijungimo sąlygas naujiems vartotojams.

„Naujų tinklų pastatymo darbai ir procedūros gerokai užtrunka, o išpirkti privačius - įpareigoja įstatymai. Išpirkimu plečiame savo infrastruktūrą ir vykdome įstatymo raidę. Vien šiais metais gavome du Aplinkos ministerijos raštus, įpareigojančius tai daryti.", - aiškino Leonas  Makūnas.

Bando piknaudžiauti

Iš Klaipėdos regione bendrovės eksploatuojamų apie 1000 kilometrų tinklų maždaug 100 kilometrų yra privatūs dar apie 24 km bešeimininkiai.

„Ten kur bešeimininkiai tinklai - perėmimo formalumus gana nesunkiai sutvarko savivaldybė. O su privačių tinklų savininkais aiškius santykius nustatėme tik pastaraisiais metais, kai įstatymas pradėjo reikalauti, kad prieš statant tinklus būtų sudaryta trišalė sutartis tarp tinklų statytojo, savivaldybės ir vandens tiekėjo, tai yra mūsų bendrovės. Iki tol sudarydavome tinklų eksploatavimo sutartis, vėliau panaudos sutartį. Tačiau mus išgąsdino, kad vienas nesąžiningas verslininkas, už litą perėmęs tinklus iš bankrutuojančio kvartalo statytojo, pasiūlė išsinuomoti savo tinklus už kosmines kainas", - pasakojo L.Makūnas. Kaip pavyzdį jis pateikė „Dvaro slėnio" istoriją. Čia kvartalo vystytojai bankrutuoja, vandentiekio tinklai kelis kartus buvo perparduoti už vieną litą. Dabartiniai tinklų savininkai „Klaipėdos vandenims" pasiūlė infrastruktūros objektus išsinuomoti už 12500 litų per mėnesį, o ateityje, kai susirinks iš naujų vartotojų duoklę už prisijungimą, žada parduoti maždaug už milijoną.

„Tokia kaina peržengia sveiko proto ribas. Mes ilgai derėjomės dėl normalesnių tinklų naudojimo sąlygų. Galų gale, mūsų prašymu, bankroto administratorius apskundė tinklų perleidimo sandorį teismui, todėl dabar laukiame jo sprendimo. Tačiau šį patirtis rodo, kad kuo daugiau tinklų išpirksime, tuo mažiau bėdų turėsime ateityje", - argumentavo L.Makūnas.

Pasak L.Makūno, tinklų nuoma yra blogesnis sprendimas - kyla problemų dėl naujų vartotojų prijungimo, aptarnavimo, infrastruktūros priežiūros ir plėtros. Dažnai būna, kad iš kvartalo naujakurio imamas prisijungimo mokestis, siekiantis kelis ar net keliasdešimt tūkstančių litų. Matydami šią problemą AB „Klaipėdos vanduo" nusprendė įsigyti tinklus, kur gali iškilti didžiausios problemos, ar kurie svarbiausi miesto tinklų vystymui.

Kaina - derybų klausimas

Bendrovė šiuo metu sudarinėja ketinamų išpirkti tinklų sąrašą ir jau netgi yra pateikusi keliems savininkams pasiūlymus išpirkti jų tinklus. Miesto tinklų plėtrai svarbius magistralinius tinklus siūloma išpirkti už ketvirtadalį realios vertės, o gyvenamųjų kvartalų tinklus preliminariai numatoma išpirkti už aštuntadalį realios vertės.

Pasak AB „Klaipėdos vanduo" generalinio direktoriaus Leono Makūno, jeigu kažkas nori parduoti savo vandentiekio ar nuotekų tinklus, galėtų kreiptis - šiemet yra galimybė juos nupirkti kol bus išnaudotos visos numatytos lėšos. „Kas sutiks ir su kuo greičiausiai sutarsime dėl kainos - iš tų ir nupirksime",- sakė bendrovės vadovas. Tačiau galutinis sprendimas dėl tinklų išpirkimo, bus priimtas, kai šiam siūlymui pritars stebėtojų taryba.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad aukščiau minėtos sąlygos bus taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra sudarytų išankstinių susitarimų dėl konkrečių tinklų. Jeigu yra sudarytos trišalės sutartys dėl tinklų eksploatavimo ir nuosavybės, tokių tinklų nepirksime, nes jie turi būti perduoti savivaldybei neatlygintinai", - pabrėžė L.Makūnas, pridurdamas, kad šios investicijos tikrai nepadidins paslaugų kainos dabartiniams „Klaipėdos vanduo" klientams - nauji vartotojai, prisijungiantys vystant tinklus, mažina paslaugų savikainą.