Apsaugos zonos

  
Apsaugos zonos tai nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, užtikrinant AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės ar panaudos teise valdomų vandens tiekimo, nuotekų tinklų bei požeminio vandens vandenviečių apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio bei aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiose teritorijose.
  

Apsaugos zonų nustatymas

Apsaugos zonos nustatomos vadovaujantis aktualia Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo redakcija.
  

Apsaugos zonų teritorijos

Įgyvendinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą yra parengti ir aplinkos ministerijos patvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų infrastruktūros objektų ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų planai, su kuriais galite susipažinti žemiau:
  
Klaipėdos miesto savivaldybė:
Apsaugos zonų teritorijas taip pat galite matyti ir VĮ Registrų centro geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA (www.regia.lt). Adresų paieškos laukelyje įveskite žemės sklypo adresą ir susiradę reikiamą žemės sklypą, įsijunkite sluoksnius „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, „Inžinerijos grupė“, „Požeminio vandens vandenviečių AZ“ arba „Vandens tiekimo ir nuotekų AZ“.
  
Dažniausiai užduodami klausimai


Kodėl gavau pranešimą, kad mano sklype numatoma registruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas? Ar gavęs pranešimą turėčiau kažką daryti?
Pranešimu informuojama, kad AB „Klaipėdos vanduo“ Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre registruoja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų bei požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas.
  
Jei gavote šį pranešimą, tai reiškia, kad Jūsų žemės sklype yra AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojami tinklai arba į Jūsų sklypo teritoriją patenka vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklų ar vandenviečių apsaugos zona.
  
Inžinerinių tinklų apsaugos zonos buvo nustatomos ir taikomos nuo tinklų įrengimo bei eksploatavimo pradžios. Šiuo metu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus, šios apsaugos zonos registruojamos Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.
  
Gautas pranešimas yra informacinio pobūdžio, todėl Jums nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų.
Kodėl be savininko sutikimo nustatyta vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklų infrastruktūros objektų ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zona sklype, kokiu pagrindu?

Įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui ir vadovaujantis 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūrai įrengtai iki įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonos registruojamos pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos tvirtinamus planus, todėl žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas.

Kokiems objektams yra nustatomos apsaugos zonos?
  • Vandentiekio ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tinklams.
  • Siurblinėms.
  • Nuotekų rezervuarams.
  • Skaidrintuvams.
  • Vandens tiekimo bokštams.
  • Vandenvietėms.
  • Nuotekų valykloms.
  • Kitiems Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytiems objektams.
Kur galėčiau susipažinti su apsaugos zonų teritorijomis?
Įgyvendinant specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą yra parengti ir aplinkos ministerijos patvirtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų infrastruktūros objektų ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų planai, su kuriais galite susipažinti žemiau:
  
Klaipėdos miesto savivaldybė:
Apsaugos zonų teritorijas taip pat galite matyti ir VĮ Registrų centro geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA (www.regia.lt). Adresų paieškos laukelyje įveskite žemės sklypo adresą ir susiradę reikiamą žemės sklypą, įsijunkite sluoksnius „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, „Inžinerijos grupė“, „Požeminio vandens vandenviečių AZ“ arba „Vandens tiekimo ir nuotekų AZ“.
Koks yra apsaugos zonos dydis?
Teritorijų dydžiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme:
  
1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metrų  gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.
  
2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 3 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos.
  
3. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra nuo 400 milimetrų iki 1 000 mm, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
  
4. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra 1 000 mm ir didesnis, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 7 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė ir vanduo virš šios juostos.
  
5. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų apsaugos zona – 30 metrų pločio žemės juosta aplink šių įrenginių išorines ribas.
  
6. Vandens tiekimo bokštų, vandens ir nuotekų siurblinių, nuotekų rezervuarų apsaugos zona – 5 metrų pločio žemės juosta aplink šių statinių ar įrenginių išorines ribas.
Kokie apribojimai taikomi vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose?
Veiklos apribojimai apsaugos zonose nustatyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnyje:
  
1. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose draudžiama:
  
1) pilti druskas (išskyrus atvejus, kai druska barstomi keliai);
2) sandėliuoti tręšiamuosius produktus ir kitas tręšimui naudojamas medžiagas, chemines medžiagas, išskyrus straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus atvejus;
3) statyti ir (ar) įrengti sąvartynus, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles;
4) pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus;
5) vykdyti grunto sprogdinimo darbus;
6) vandens telkiniuose nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 mm ir didesnis, įgilintų ne mažiau kaip 10 metrų nuo vandens telkinio dugno apsaugos zonose, įvertinant galimą vandens telkinio dugno išplovimą ir pasikeitimą;
7) vandens telkiniuose cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją;
8) gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
 
2. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
  
1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;
2) sodinti želdinius;
3) melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę;
4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus;
5) gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną;
6) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu;
7) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams, ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte;
8) uosto teritorijoje – sandėliuoti tręšiamuosius produktus ir kitas tręšimui naudojamas medžiagas, chemines medžiagas.
   
3. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai pažeis vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai.
Kokie apribojimai taikomi požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose?

Veiklos apribojimai apsaugos zonose nustatyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 straipsnyje:

1. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose negali būti nenaudojamų gręžinių, išskyrus konservuotus gręžinius.

2. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose draudžiama: 

1) įrengti angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimui ir (ar) naudojimui skirtus gręžinius; 

2) į požeminius vandeninguosius sluoksnius tiesiogiai išleisti valytas ir nevalytas komunalines, gamybines ir paviršines nuotekas, radioaktyviąsias ir chemines medžiagas.

3. Visų grupių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 1-ojoje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu. 

4. Visų grupių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 2-ojoje juostoje draudžiama įrengti naujus požeminio vandens išteklių naudojimui skirtus gręžinius, išskyrus atvejus, kai viešasis geriamojo vandens tiekėjas neturi galimybės tiekti vandenį arba neužtikrina vartotojui tiekiamo vandens kokybės. 

5. I grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama: 

1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, išskyrus: 

a) jų naudojimą vandens tiekimui ir vandenvietės eksploatavimui; 

b) jų naudojimą ir sandėliavimą krašto apsaugos tikslais kariuomenės valdomuose objektuose; 

c) cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kurie taip klasifikuojami tik dėl jų keliamo fizinio pavojaus, naudojimą ir sandėliavimą; 

d) jų naudojimą statinių remontui ir eksploatacijai; 

e) jų naudojimą transporto priemonių eksploatacijai, įskaitant degalų pylimą; 

f) Vyriausybės nustatytas ūkines veiklas ir (arba) veiklos sąlygas, kurios dėl savo pobūdžio, trukmės, naudojamų pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių savybių, kiekio, naudojimo būdo ar taikomų taršos prevencijos priemonių nekelia grėsmės požeminio vandens ištekliams. 

2) įrengti pavojingųjų atliekų apdorojimo įrenginius ir sąvartynus. 

6. II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama: 

1) vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas; 

2) statyti pastatus, neprijungtus prie komunalinių nuotekų šalinimo tinklų arba prie vietinių nuotekų šalinimo tinklų, pagal teisės aktų reikalavimus užtikrinančių lygiavertį komunaliniams nuotekų šalinimo tinklams aplinkos apsaugos lygį; 

3) tręšti nuotekomis, nuotekų dumblu, mėšlu, skystu mėšlu ir srutomis; 

4) įrengti kapines, užkasti kritusius gyvulius; 

5) įrengti mėšlo ir srutų kaupimo ir tvarkymo statinius ar įrenginius, nuotekų filtravimo sistemas, nuotekų dumblo kaupimo (kompostavimo) aikšteles, žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles; 

6) įrengti užterštos žemės ir grunto valymo aikšteles; 

7) įrengti naftos ir naftos produktų saugyklas. 

7. III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama: 

1) vykdyti šio straipsnio 6 dalyje nurodytas veiklas ir įrengti atliekų tvarkymo įrenginius; 

2) įrengti nuotekų valymo įrenginius su išleistuvais į paviršinius vandenis; 

3) įrengti karjerus. 

8. II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje 3a sektoriuje draudžiama vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas, išskyrus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, kuriose vienu metu numatoma laikyti ne daugiau kaip 10 tonų pavojingųjų atliekų kiekvienoje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, įrengimą. 

9. III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 6 dalies 2–7 punktuose ir 8 dalyje nurodytas veiklas.  

10. Požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juostoje draudžiama vykdyti šio straipsnio 4 dalyje ir 7 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas veiklas. 

Kas yra kompensacija?

Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuojamas mokestis, kuriuo atlyginami patirti ar patiriami pagrįsti nuostoliai dėl apsaugos zonų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo.

Kas turi teisę gauti kompensaciją?

Kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kuomet dėl įregistruotų apsaugos zonų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų patirti ar patiriami, faktiniais duomenimis pagrindžiami, nuostoliai.

Kokie dokumentai turi būti pateikiami kompensacijai gauti?
Norėdamas gauti kompensaciją, žemės savininkas turi pateikti prašymą, kurio formą galite rasti ČIA ir papildomus dokumentus:
  
1. Įgaliojimą (jeigu prašymą teikia atstovaujantis asmuo).
2. Žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis pagrindžiantį Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopiją.
3. Teritorijos, patenkančios į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytą teritoriją, schemą (jeigu į Įstatyme nurodytą teritoriją patenka teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir prašymą pateikia valstybinės žemės patikėtinis).
4. Dokumentą, kuriuo žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka nustatyta ir pagal kurį įregistruota Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo ir (ar) nekilnojamojo daikto naudojimo tvarkos planas (pateikiama, jeigu yra).
5. Dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patirtus ir (ar) patiriamus realius ir pagrįstus nuostolius įrodančius dokumentus..
Pastaba: Kompensacija gali būti vertinama tik tada, kai prašymą teikiantis asmuo pateiks nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, įrodančius dokumentus.
6. Dokumentus, įrodančius Kompensaciją turinčio teisę gauti asmens teises į žemės sklypą (jo dalį) ir (ar) nekilnojamąjį daiktą (jo dalį).
7. Dokumentus, pagrindžiančius, kad buvo atlyginta dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo teritorijoje (jos dalyje), sutampančioje su naujai nustatyta Įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi), sprendimo išmokėti kompensaciją, taikant kitą kompensavimo metodiką, kopija ir (ar) prašymo išmokėti šią kompensaciją kopija (pateikiama, jeigu yra). 
8. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopiją, (pateikiama, kai prašymą tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius teikia fizinis asmuo).
Kaip pateikti prašymą ir priedus kompensacijai gauti?

Prašymą kompensacijai išmokėti ir papildomus dokumentus galite pateikti tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemone – el. paštu . Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.

Per kiek laiko išnagrinėjamas prašymas kompensacijai gauti?

AB „Klaipėdos vanduo“ per 20 darbo dienų įvertina prašymo ir jo priedų atitiktį nustatytiems reikalavimams bei priima sprendimą dėl kompensacijos suteikimo ar nesuteikimo.

Kaip ir kada išmokama kompensacija?
Priėmus sprendimą tenkinti asmens prašymą dėl kompensacijos išmokos:
  • Prašymą pateikusiam asmeniui pasirinkus vienkartinės kompensacijos būdą, ji sumokama per 3 metus nuo sprendimo tenkinti prašymą priėmimo dienos į prašyme nurodytą banko sąskaitą.
  • Prašymą pateikusiam asmeniui pasirinkus periodinės kompensacijos būdą, ji mokama ne ilgiau nei 3 metus, kiekvienais metais sumokant dalį kompensacijos.
Kokia tvarka, kai turtą valdo daugiau nei vienas bendrasavininkas?
  • Kai žemės sklypui nustatyta naudojimo tvarka, kuri įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kompensacija apskaičiuojama ir išmokama tiems bendraturčiams, kurių naudojama pagal naudojimo tvarką žemės sklypo dalis patenka į specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytą teritoriją, įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį, patenkančią į įstatyme nurodytą teritoriją.
  • Kai žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise daugiau nei vienam bendraturčiui, tuomet prašymą gali pateikti visi bendraturčiai arba bet kuris bendraturtis su kitų bendraturčių sutikimu. Tikslų kompensacijos dydį už žemės sklype nustatytą apsaugos zoną kiekvienam bendraturčiui paskaičiuos AB „Klaipėdos vanduo“.
Kas gauna kompensaciją, kai žemės sklypo nuosavybė perleidžiama tretiesiems asmenims?

Kompensacija mokama savininkui, kurio nuosavybės teisė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl perleidžiant nuosavybės teises į žemės sklypą, žemės sklypo pardavėjas perleidžia ir teisę į kompensaciją. Naujasis žemės sklypo savininkas, siekiantis gauti kompensaciją, turi teikti naują prašymą AB „Klaipėdos vanduo“ dėl kompensacijos išmokėjimo, jeigu kompensacija nebuvo išmokėta iki turto perleidimo.