Gyventojams

2011-11-15

Vandens ir nuotekų tvarkymo kokybė – miesto kainomis

Nuo kitų metų pradžios Klaipėdos rajono teritorijoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos bus teikiamos AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtintais įkainiais. Suvienodinus centralizuotas nuotekų tvarkymo kainas miesto ir kaimo gyventojams, jos turėtų sumažėti perpus – nuo apytikriai 8 iki 4 litų už kubinį metrą. Tokius pokyčius lemiančią sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašiusi rajono Savivaldybė siekia įgyvendinti įstatymines nuostatas viešojo vandens tiekimo regione galiausiai palikti vieną vandens tiekėją.

Sutartimi reguliuoja kainas

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė sutarties projektui dėl viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – teikimo Savivaldybės teritorijoje. Sutartyje numatoma, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos rajono gyventojams bus teikiamos AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtintomis kainomis. Geriamojo vandens tiekimo kaina kaimuose turėtų nekisti, o nuotekų tvarkymo – sumažėti.

Šiuo metu Savivaldybės teritorijoje yra du viešąsias paslaugas teikiantys vandens tiekėjai. AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugas teikia Gargždų ir Priekulės miestuose, o ateityje teiks ir Klaipėdos miestą supančiuose kaimuose: Jakuose, Ginduliuose, Sudmantuose, Purmaliuose, Kalotėje. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ aptarnauja likusią rajono teritoriją.

„Praėjusiais metais Savivaldybė sutartimi AB „Klaipėdos vanduo“ perleido 100 proc. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ akcijų paketą. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant įgyvendinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatą, jog viešojo vandens tiekimo regione turi būti parinktas vienas vandens tiekėjas. Po naujos sutarties pasirašymo bus dar labiau priartėta prie šio tikslo įgyvendinimo. Svarbu tai, kad nuotekų tvarkymo įkainiai kaimo vietovėse turėtų sumažėti beveik perpus“, – sakė Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Feliksas Žemgulys. Sutartis su abonentais AB „Klaipėdos vanduo“ turėtų sudaryti per tris mėnesius.

Nauji tinklai – priemiesčio kaimams

AB „Klaipėdos vanduo“ taip pat pradėjo įgyvendinti svarbų tinklų infrastruktūros plėtros projektą, kurio metu nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai bus patiesti Klaipėdos rajono Jakų, Sudmantų, Dovilų, Gargždų, Purmalių, Kalotės, Gindulių gyvenvietėse ir dalyje Klaipėdos. Europos Sąjungos, LR valstybės biudžeto, Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto ir AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis finansuojamo projekto vertė siekia 36 milijonus litų.

Klaipėdos rajono savivaldybei tenkanti finansuoti projekto dalis sudaro 1 milijoną 787,6 tūkst. litų. Savivaldybės taryba priėmė alternatyvų sprendimą 787,6 tūkst. Lt skirti dotacijos būdu, ją pradedant mokėti nuo 2013 m., o likusį milijoną litų pritarta skirti apmokant už naujai išleidžiamas AB „Klaipėdos vanduo“ akcijas.

„Šiuo metu didelė dalis minėtų vietovių gyventojų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis apsirūpina individualiai. Tačiau pagal ES direktyvą 2014 metais rajone prie centralizuotų tinklų turi būti prisijungę ne mažiau kaip 95 proc. gyventojų, todėl stengiamasi mažinti vietinių sistemų masiškumą. Be to, aplinkosauginiu požiūriu centralizuotos nuotekų tvarkymo priemonės padeda išvengti pasklidusios taršos ir mažina židinių, per kuriuos tarša atviru būdu gali patekti į gruntinius vandenis, procentą“, – paaiškino F. Žemgulys.

Greta uostamiesčio esančiose rajono vietovėse planuojama pakloti apie 36 km vandentiekio ir 48 km buitinių nuotekų tinklų, pastatyti 13 buitinių nuotekų siurblinių. Kita dalis projekto bus įgyvendinama Klaipėdos miesto teritorijoje, II Melnragės ir Paupio gyvenamuosiuose rajonuose. Projektą planuojama baigti 2013 metais.

Bėda – prisijungiančiųjų vangumas

AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas akcentavo, kad antradienį pasirašyta sutartis su Klaipėdos rajono savivaldybe užtikrins vieningą tinklų vystymąsi ir leis efektyviau paskirstyti išlaidas paslaugoms teikti. „Gyventojai gali būti ramūs – mums perėmus geriamo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas jų kokybė nepablogės. Kol kas keisis tik kaina – ji bus tokia, kokia taikoma Gargždų ir Priekulės miesto gyventojams. Vandenvietes ir nuotekų talpyklas ir toliau prižiūrės „Klaipėdos rajono vandenų“ darbuotojai, tačiau ilgainiui planuojame jas perimti ir renovuoti. Žinoma, didesnėms vandenvietėms tvarkyti teks laukti ES finansavimo, tačiau esame priėmę sprendimą mažas vandenvietes, tokias kaip esanti Karklėje, tvarkyti savo lėšomis.

Vykdydami vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą pradėjome įgyvendinti didžiulį projektą, kuriuo Klaipėdos priemiestyje esančių rajono kaimų gyventojai bus prijungti prie Klaipėdos vandenvietės. Preliminarus darbų baigimo terminas yra 2013 m. balandis, tačiau prieš akis dvi žiemos, tad darbai priklausys nuo oro sąlygų“, – informavo L. Makūnas.

Kaip ir anksčiau, įvedus tinklus namų šeimininkai prie jų prisijungti turės savo lėšomis. Tačiau L. Makūnas akcentavo, kad projektų poreikį visų pirma turi suprasti patys gyventojai ir aktyviau jungtis prie centralizuotų tinklų. Esą šiuo metu Gargžduose likę apie 200 individualių gyvenamųjų namų, kurių šeimininkai nėra prisijungę prie tinklų ir atsisako tai daryti. Teigiama, kad turimos išgriebimo duobės nuolat tuštinamos. „Kyla įtarimas, kad gyventojai tai daro nesąžiningai, nes nuotekų išvežimas kainuoja daug brangiau nei prisijungti prie centralizuotų vamzdynų. Esame gavę AM Aplinkos projektų valdymo agentūros įspėjimą, jog jei prisijungimas ir toliau vyks vangiai, turėsime grąžinti apie 19 milijonų litų, gautų iš ES struktūrinių fondų“, – sakė direktorius.

Jolanta VENSKUTĖ

"Banga" 2011 11 12