ES ir kitų fondų lėšomis finansuojami projektai

AB „Klaipėdos vanduo“ kryptingai žengia Žaliojo kurso link ir savo veikloje diegia aplinkai draugiškus sprendimus.

  

Bendrovė plečia įmonės veiklai naudojamų elektromobilių parką, o artimiausiu metu įmonės objektuose bus įrengta 13 elektromobilių įkrovimo stotelių, užtikrinančių patogų ir efektyvų jų naudojimą.

  

Bendrovę suplanuoti įsirengti elektromobilio įkrovimo prieigą (-as) paskatino galimybė gauti paramą iš jungtinio projekto „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“ pateikus paraišką Lietuvos energetikos agentūrai pagal paskelbtą kvietimą „Juridinių asmenų privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas darbovietėse“.

  

Jungtinio projekto projektas įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

AB „Klaipėdos vanduo“ pastaraisiais metais vykdo ne vieną investicinį projektą, susijusį su vandens tiekimu bei nuotekų tvarkymu, kuris iš dalies finansuojamas LR valstybės biudžeto lėšomis. Visi, pagal Sutartį nustatyti, inžinerinių tinklų statybos darbai ir galimas prisijungimas prie įrengtų inžinerinių tinklų nuo 2025 m. birželio mėn., bei įgyvendintas projektas „Gyvenamųjų būstų prijungimas prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų (paraiškos numeris LAAIF-AM-FK04-0008)“.

  

Projekto pagrindinis tikslas – Klaipėdos aglomeracijos vartotojams (1 būstas Klaipėdos m. ir 12 būstų Klaipėdos raj.) pastatyti buitinių nuotekų surinkimo (šalinimo) tinklus nuo būsto ar individualių nuotekų tvarkymo įrenginių (nuo vartotojams priklausančiuose ar kitaip valdomuose sklypuose esančių nuotekų kaupimo rezervuarų ar įrenginių) iki bendrovės centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų ir prijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Projektas iš dalies finansuojamas LR Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.

Projekto įgyvendinimo metu privačiuose žemės sklypuose pakloti nuotekų šalinimo tinklai ir 13 vartotojų prijungti prie centralizuotos miesto nuotekų tvarkymo sistemos. Prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungtiems vartotojams nebereikės rūpintis nuotekų išvežimu, taip bus sumažintas galimas aplinkos teršimas nevalytomis nuotekomis. Laikytis sanitarinių reikalavimų, neteršti aplinkos fekalijomis įpareigoja ir Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-379 patvirtintos „Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklės“ bei Klaipėdos raj. savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T11-594 patvirtintos „Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklės“. Taisyklių laikymąsi Klaipėdos mieste kontroliuoja Klaipėdos miesto Sveikatos apsaugos skyriaus sanitarijos inspektoriai, o Klaipėdos rajono gyvenvietėse taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, seniūnijų seniūnai ir Klaipėdos rajono policijos komisariato atsakingi pareigūnai. Klaipėdos rajono gyvenvietėse aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi tvarkant nuotekas kontroliuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija. Atsakomybę už aplinkos teršimą numato ir LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

AB „Klaipėdos vanduo“ pastaraisiais metais vykdo ne vieną investicinį projektą, susijusį su vandens tiekimu bei nuotekų tvarkymu, kuris iš dalies finansuojamas LR valstybės biudžeto lėšomis. 2023 m. lapkričio mėn. įgyvendintas projektas „Vartotojų prijungimas prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų Klaipėdos miesto aglomeracijoje“ Nr. LAAIF-S-30(2022), kurio pagrindinis tikslas – Klaipėdos aglomeracijos vartotojams (12 būstų Gargždų m.) pastatyti buitinių nuotekų surinkimo (šalinimo) tinklus nuo būsto ar individualių nuotekų tvarkymo įrenginių (nuo vartotojams  priklausančiuose ar kitaip valdomuose sklypuose esančių nuotekų kaupimo rezervuarų ar įrenginių) iki bendrovės centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų ir prijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis.

Projekto įgyvendinimo metu privačiuose žemės sklypuose pakloti nuotekų šalinimo tinklai ir 12 vartotojų buvo prijungti prie centralizuotos miesto nuotekų tvarkymo sistemos. Prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungtiems vartotojams nebereikės rūpintis nuotekų išvežimu, taip bus sumažintas galimas aplinkos teršimas nevalytomis nuotekomis. Laikytis sanitarinių reikalavimų, neteršti aplinkos fekalijomis įpareigoja ir Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-379 patvirtintos „Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklės“  bei Klaipėdos raj. savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T11-594 patvirtintos „Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklės“. Klaipėdos rajono gyvenvietėse taisyklių laikymosi kontrolę užtikrina Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, seniūnijų seniūnai ir Klaipėdos rajono policijos komisariato atsakingi pareigūnai. Klaipėdos rajono gyvenvietėse aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi tvarkant nuotekas kontroliuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija. Atsakomybę už aplinkos teršimą numato ir LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. 

„Klaipėdos vanduo“ nuosekliai žengia Žaliojo kurso kryptimi ir diegia aplinkai draugiškus technologinius sprendimus. Bendrovė šiemet atnaujino technikos parką, siekdama prisidėti prie mažesnio CO2 (anglies dioksido) išskyrimo į aplinką.

„Šiemet atnaujinome Bendrovės „Darnumo strategiją“, kurioje  esame numatę pagrindines vykdomas iniciatyvas aplinkos apsaugos srityje. Daug dėmesio skirsime atsinaujinančiai energetikai, tvariam atliekų tvarkymui, skatinsime racionalesnį išteklių vartojimą ir aplinkos taršos mažinimą“,  - teigia AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Gerinant darbo sąlygas darbuotojams bei susisiekimą su klientais,  šiemet Bendrovės technikos parką papildė 13 naujų elektromobilių. Ši investicija leis sumažinti į aplinką išmetamų CO2 dujų kiekį, kas skatina „šiltnamio efektą“ ir visuotinį gamtos atšilimą. Minėti elektromobiliai buvo įsigyti pasinaudojant LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) programos finansavimus, kuris siekė 52 tūkst. eurų. 

Sudarant palankias sąlygas aplinkai draugiškesnio transporto plėtojimui, „Klaipėdos vanduo“ teritorijoje buvo įrengta 10 įkrovimo stotelių su 20  įkrovimo prieigų. Projektui įvykdyti buvo skirtas 14011,56 eurų finansavimas iš jungtinio projekto „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“. Jungtinis projektas įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Atnaujintas technikos parkas prisidės prie miestui teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. Šiemet  darbams pasitelktas naujas specializuotas „SCANIA“ hidrodinaminis automobilis, skirtas nuotekų tinklų priežiūros darbams atlikti. Šis automobilis yra varomas suslėgtomis gamtinėmis biodujomis, kurių CO2 emisijos yra maždaug 25 procentais mažesnės nei dyzelinio kuro.

Gamtinių dujų katilo keitimas į šilumos siurblius (gruntas-vanduo):

Žaliojo kurso AB „Klaipėdos vanduo“ laikosi ir siekdama energetinio efektyvumo. Klaipėdos miesto nuotekų valykloje įdiegta geoterminio šildymo sistema, leidusi atsisakyti gamtinių dujų naudojimo bei, priklausomai nuo situacijos rinkoje, iki keturių kartų sumažinti patiriamas išlaidas šildymui. Įgyvendinus šį projektą, per metus į aplinką bus 335,56 tonomis mažiau išleidžiama  CO2. 

Finansavimo šaltinis - valstybės biudžeto lėšos pagal 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikato „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ nuostatas.

Šio projekto įgyvendinimui 224 318,40 eurų finansavimą skyrė LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pagal priemonę „Juridinių asmenų investicijoms į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas“.

Kaip keletas paminėtinų projektų, kurie reikšmingai prisideda prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms: pradėti  3,2 MWh galios saulės elektrinės parko statyba. Planuojama, kad elektrinės parkas savo veiklą pradės artimiausiu metu. Taip pat iš nuotekų surinkto dumblo antrinis panaudojimas tiek energijos gamybai jį deginant, tiek ir naudojant tręšimui žemės ūkyje.

Detaliau apie tvarumo projektus bei iniciatyvas ir rodiklius galima rasti Bendrovės socialinės atsakomybės ataskaitoje, kuri pateikiama kartu su metine finansine ataskaita ir skelbiama www.vanduo.lt.

  
Bendrovė „Klaipėdos vanduo“, būdama asociacijos Vandens Jėga nare, džiaugiasi galėdamas prisidėti prie šio prasmingo projekto, kuris yra svarbus žingsnis siekiant stiprinti nacionalinį saugumą.

 

Direktyva (ES) 2016/1148, dar žinoma kaip TIS2 Direktyva (Network and Information Systems Security Directive), yra svarbus teisinis dokumentas, kuris padėjo pagrindą Saugumo operacijų centrų (SOC), Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (CERT), ir Reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybų (CSIRT) kūrimui ir stiprinimui Europos Sąjungoje. Ši direktyva įpareigoja valstybes nares paskirti nacionalinę CSIRT ir sukurti jų tinklą, siekiant veiksmingai valdyti kibernetinio saugumo incidentus ir didinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms.  Šios direktyvos pagrindu Lietuvoje numatoma turėti trijų lygių apsaugą: nacionalinis CSIRT (NKSC), SOC ir kibernetinio saugumo subjektai. Siekiant paspartinti kibernetinio saugumo pasiūlą, svarbiausia yra paskatinti SOC steigimą, jų kompetencijų ir pajėgumų vystymą.

  

Projekto tikslas - Sukurti Nacionalinę SOC/CSIRT modulinę sistemą, suteikiančią galimybę SOC/CSIRT paslaugomis naudotis TIS2 direktyvoje įvardintų sektorių kibernetinio saugumo subjektams bei įsteigti pavyzdinius SOC suteikiant jiems reikalingas priemones, procesus ir žinias.

   

Projekto partneriai: VĮ Registrų centras, Valstybės duomenų agentūra, Asociacija Vandens jėga, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija ir BĮ Kertinis valstybės telekomunikacijų centras

Projekto vertė: 17 002 995,92 Eur.

Projekto pradžia – 2024-10-15.

Projekto pabaiga – 2026-04-30.