Klaipėdos rajono nuotekų valyklos

AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos rajone eksploatuoja 13 - os gyvenviečių nuotekų valyklas. Nuotekų valyklos išsidėsčiusios visame Klaipėdos rajone, bendras atstumas tarp jų yra apie 300 km. Gyvenvietės kuriose įrengtos nuotekų valyklos – Vėžaičiai, Šiūpariai, Veiviržėnai, Judrėnai, Endriejavas, Žadeikiai, Lapiai, Kvietiniai, Plikiai, Kretingalė, Girkaliai, Dreverna ir Dauparai. Toliau trumpai apie jas.



Vėžaičių nuotekų valykla
Vėžaičių nuotekų valykla (pastatyta nauja 2012 m.)
Vėžaičių nuotekų valymo įrenginiai veiklą pradėjo 1992 metais, o 2012 metais buvo pastatyti nauji, modernūs valymo įrenginiai.
Iš gyventojų būstų ir įmonių nuotekos į valymo įrenginius atiteka tinklais ir visų pirma patenka į nuotekų priėmimo kamerą. Atvežtos nuotekos patenka į septinių nuotekų talpą. Pramonės nuotekos patenka į pramonės nuotekų talpą. Iš nuotekų talpyklos nuotekos patenka į pirminį valymo įrenginį, kuriame iš nuotekų atskiriami maisto atliekos, smėlis ir riebalai, taip pat presuojamos atliekos, plovimas, pakrovimas į konteinerį, išplaunamas smėlis pakraunamas į konteinerį, o riebalai nukreipiami į riebalų talpą. Apvalytos nuotekos iš pirminio valymo įrenginio vamzdžiu teka į nuotekų paskirstymo kamerą. Iš čia įteka į biologinio valymo įrenginį – po 50% srauto į kiekvieną liniją. Biologinį reaktorių sudaro dvi lygiagrečios technologinės linijos, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu. Per visas minėtas zonas pratekėjusios nuotekos yra išvalomos. O antriniame nusodintuve dumblas yra atskiriamas nuo išvalyto vandens, t. y dumblas sėda į nusodintuvo dugną, o išvalytas vanduo susirenka antrinio nusodintuvo paviršiuje iš kur per įgilintą surinkimo lataką nuvedamas į išvalytų nuotekų išleistuvą.
Valykloje technologinio proceso metu susidaręs perteklinis dumblas iš biologinio reaktoriaus nitrifikavimo zonos erliftais atsiurbiamas į dumblo prieštankintuvo talpą. Iš čia dumblas siurbliu paduodamas į dumblo rezervuarą. Iš dumblo rezervuaro aerobiškai stabilizuotas ir sutirštintas dumblas išvežamas tolimesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą. 
Endriejavo nuotekų valykla
Endriejavo nuotekų valykla (pastatyta nauja 2013 m.)
Endriejave nuotekų valymo įrenginiai veikti pradėjo 1967 metais, o 2013 metais buvo pastatyti nauji valymo įrenginiai, kurių projektinis našumas – 85 m³/d.
Nuotekų valymas sudėtingas ir technologinių sprendimų reikalaujantis darbas. 
Nuotekos tinklais atiteka į nuotekų siurblinę, esančią Endriejavo nuotekų valymo įrenginių teritorijoje. Čia siurblių pagalba nuotekos pakeliamos į priėmimo kamerą. Apvalytos grotose ir smėliagaudėse nuo smėlio ir maisto atliekų keliauja į dviejų linijų biologinį reaktorių. Kiekvieną liniją sudaro atskiros zonos: anaerobinė, denitrifikavimo, nitrifikavimo. Visos zonos tarpusavyje sujungtos vamzdynais arba sienelėmis susisiekiančių indų principu. Pratekėjusios biologinį reaktorių išvalytos nuotekos atskiriamos nuo veikliojo dumblo antriniame nusodintuve ir išvalytos nuotekos per įgilintą surinkimo lataką nuvedamos į išleistuvą.
  • Ar žinote, kur patenka nuotekų valymo metu susidaręs dumblas?
Valykloje technologinio proceso metu susidaręs perteklinis dumblas iš biologinio reaktoriaus nitrifikavimo zonos erliftų pagalba šalinamas į dumblo tankinimo talpą. Joje dumblas stabilizuojamas aerobinėmis sąlygomis ir išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui. 
Kretingalės nuotekų valykla
Kretingalės nuotekų valykla (rekonstruota 2013 m.)
Kretingalės nuotekų valymo įrenginiai veikti pradėjo 2005 metais, o 2013 metais buvo pastatyti nauji valymo įrenginiai, kurių projektinis našumas padidintas nuo 175 m³/d. iki 228 m³/d.
Nuotekų valymas sudėtingas ir technologinių sprendimų reikalaujantis darbas.
Nuotekos centralizuotais tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į rankinių grotų pastatą, kuriame surenkamos maisto atliekos, smėlis. Toliau nuotekos per paskirstymo kamerą patenka į debito išlyginimo talpą, kuri turi 2 sekcijas. Šiose talpose nuotekos aeruojamos ir galutinai sumaišomos. Iš debito išlyginimo talpos nuotekos teka į pirminio valymo įrenginius, kur mechaniškai atskiriami stambios, plūduriuojančios maisto atliekos ir sulaikomas smėlis. Iš čia nuotekos teka į paskirstymo kamerą, iš kurios savitaka patenka į tris biologinio valymo technologines linijas. Jas sudaro: pirminiai nusodintuvai, aerobiniai reaktoriai ir antriniai nusodintuvai.
  • Ar žinote, kur patenka nuotekų valymo metu susidaręs dumblas?
Žalias ir perteklinis dumblas iš pirminių nusodintuvų ir aeracinės kameros šalinamas į dumblo tankintuvą, kuriame pašalinamas vanduo iš dumblo ir vėliau specialia technika išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui.
  • Gerinant paslaugų teikimą didelį dėmesį skiriame investicijoms
Vystant Kretingalės miestelio urbanizuotas teritorijas ir didėjant nuotekų kiekiui numatoma nuotekų nukreipimą slėgine linija į Klaipėdos nuotekų valyklą. Įmonės 2022-2024m. investicinėje programoje numatytos slėginės linijos projektavimas.
Dauparų nuotekų valykla
Dauparų nuotekų valykla (pastatyta 2005 m.)
Dauparų nuotekų valymo įrenginiai veikti pradėjo 2005 metais, o 2015 metais valymo įrenginiai buvo rekonstruoti projektinį našumą padidinant dvigubai – nuo 35 m³/d iki 70 m³/d. 
Nuotekų valymas sudėtingas ir išmanių technologinių sprendimų reikalaujantis darbas.
Į Dauparų valymo įrenginius atitekėjusios nuotekos patenka į nuotekų priėmimo kamerą. Grotose ir smėliagaudėse apvalytos nuo smėlio ir maisto atliekų teka į pirminius nusodintuvus, kur veikiant gravitacinėms jėgoms nusėda smulkios mechaninės dalelės. Iš čia nuotekos teka į keičiamo režimo aerotanko kameras, jose prasideda biologinis nuotekų valymas. Po biologinio valymo nuotekos patenka į aeracines kameras, iš jų nuotekų ir aktyvaus dumblo mišinys savitaka patenka į antrinius nusodintuvus, kuriuose išvalytos nuotekos atskiriamos nuo aktyvaus dumblo. Išvalytos nuotekos iš antrinių nusodintuvų  teka į srauto surinkimo šulinį ir per valytų nuotekų debitomatį išvalytos nuotekos išleidžiamos išleistuvu.
  • Ar žinote, kur patenka nuotekų valymo metu susidaręs dumblas?
Pirminis ir perteklinis dumblas siurblių pagalba šalinamas į dumblo tankintuvą. Dumblas iš tankintuvo išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui.
  • Siekdami kuo efektyvesnio nuotekų valymo, atlikome modernizavimo darbus. 
2018 m. buvo atlikti 1 linijos aeracinės sistemos remonto darbai. Pirmoje biologinėje linijoje pakeisti seni vamzdinio tipo dispersiniai difuzoriai naujais, įrengtas automatinis dumblo ir išplūdų šalinimas į tankintuvą.
Vystant Dauparų ir aplinkinių gyvenviečių urbanizuotas teritorijas ir didėjant nuotekų kiekiui įmonė numato nuotekų nukreipimą slėgine linija į Klaipėdos NV. Įmonės 2022-2024m. investicinėje programoje slėginės linijos projektavimas numatytas 2022m. Po projekto parengimo, kuomet bus preliminariai žinomas planuojamų investicijų dydis, bus sprendžiamas klausimas apie įgyvendinimo terminus.
Lapių nuotekų valykla
Lapių nuotekų valymo įrenginiai veikti pradėjo 1978 metais, o 2017 metais valymo įrenginiai buvo rekonstruoti. Dabar projektinis našumas siekia  99 m³/d
  • Nuotekų valymas sudėtingas ir išmanių technologinių sprendimų reikalaujantis darbas. Sužinokite, kaip nuotekos valomos Vėžaičių nuotekų valymo įrenginiuose. 
Nuotekos centralizuotais tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į nuotekų siurblinę. Iš siurblinės nuotekos vamzdynu nukreipiamos į slėgio slopinimo kamerą, o iš jos į smėliagaudę, kurioje sumontuotos ir rankinės grotos. Pro smėliagaudę/rankines grotas pratekėjusios nuotekos toliau paduodamos į srauto paskirstymo kamerą. Paskirstymo kameroje nuotekų srautas skirstomas į dvi atskiras biologinio valymo linijas, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu, iš kurio per švaraus vandens surinkimo latakus nuotekos nukreipiamos į išleistuvą. 
Kad apsaugoti valyklos darbą ir užtikrinti stabilų biologinio valymo procesą, galimų ekstremalių oro sąlygų (pvz., intensyvių liūčių) metu paskirstymo kameroje numatytas reduktorius, kuris perteklines nuotekas nukreips į 85 m³ buferinę/lyginamąją talpą. Sumažėjus nuotekų debitui į nuotekų valymo įrenginius nuotekos bus grąžinamos į nuotekų/srauto paskirstymo kamerą. Jei nespėtų perpumpuoti visų atitekančių nuotekų, tai jų perteklius savitaka (persiliejimu) bus nukreiptas į avarinę nuotekų apvedimo liniją su apskaitos debitomačiu.
  • Ar žinote, kur patenka nuotekų valymo metu susidaręs dumblas?
Biologinio valymo metu susidaręs dumblas bus kaupiamas dumblo tankintuve. Sutankintas, stabilizuotas ir mineralizuotas dumblas išsiurbimo vamzdynu per atitinkamas PEROT jungtis bus perpumpuojamas į AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančio autotransporto cisternas ar hidrodinamines/asenizacines mašinas ir bus vežamas tolesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą.
Veiviržėnų, Plikių, Girkalių, Drevernos, Judrėnų, Kvietinių nuotekų valyklos
Veiviržėnų, Plikių, Girkalių, Judrėnų, Kvietinių ir Drevernos nuotekų valymo įrenginiai rekonstruoti 2016 metais.
  • Nuotekų valymas sudėtingas ir išmanių technologinių sprendimų reikalaujantis darbas. Sužinokite, kaip nuotekos valomos Vėžaičių nuotekų valymo įrenginiuose. 
Nuotekos centralizuotais tinklais savitaka ir/arba slėginiais vamzdžiais atiteka į valymo įrenginius. Plikiuose, Girkaliuose ir Drevernoje nuotekos paduodamos į slėginę liniją, iš siurblinės nuotekos vamzdynu nukreipiamos į slėgio slopinimo kamerą. Judrėnuose, Kvietiniuose, Veiviržėnuose nuotekos atiteka savitaka į srauto paskirstymo kamerą. Kvietiniuose, Drevernoje, Veiviržėnuose atitekėjusios nuotekos nukreipiamos į parengtinę nuotekų valymo talpą, joje sumontuotos rankinės grotos ir aeruojama smėliagaudė. Girkaliuose, Judrėnuose ir Plikiuose pirminiam valymui įrengtas kompleksinis valymo įrenginys bei parengtinio valymo įrenginio apvedimo linija. Šioje sumontuotos rankinės grotos. Po pirminio valymo nuotekos paduodamos į srauto paskirstymo kamerą. Joje nuotekų srautas skirstomas į dvi atskiras biologinio valymo linijas, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu, Be biologinio valymo įrengta ir cheminio fosforo šalinimo įranga – koagulianto (geležies chlorido FeCl3 tirpalo) dozatoriai, kurie įterpia reikalingą kiekį koagulianto prieš nuotekoms patenkant į antrinį nusodintuvą. Išvalytos nuotekos iš antrinių nusodintuvų per švaraus vandens surinkimo latakus nukreipiamos į išleistuvą.
  • Ar žinote, kur patenka nuotekų valymo metu susidaręs dumblas?
Biologinio valymo metu susidaręs perteklinis dumblas kaupiamas dumblo tankintuve. Sutankintas, stabilizuotas ir mineralizuotas dumblas išsiurbimo vamzdynu perpumpuojamas į autotransporto cisternas ar hidrodinamines/asenizacines mašinas ir vežamos apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą. Čia iš dumblo gaminamos biodujos.
Girkalių nuotekų valykla
Girkalių nuotekų valykla

Drevernos nuotekų valykla
Drevernos nuotekų valykla

2017-2018 metais įgyvendintas investicinis projektas ir rekonstruoti Veiviržėnų, Plikių, Girkalių, Judrėnų, Kvietinių ir Drevernos nuotekų valymo įrenginiai.

Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai skirta investicijos suma:

- 1.570.239 Eur, 67 ct  be PVM. 

-1.899.990 Eur, 00 ct su PVM.

Rekonstruotų nuotekų valyklų projektiniai našumai:

Veiviržėnų - 99 m3/d (36135 m3/metus);  

Judrėnų – 130 m3/d (47450 m3/metus);

Kvietinių - 99 m3/d (36135 m3/metus);

Girkalių - 150 m3/d (54750 m3/metus);

Drevernos - 99 m3/d (36135 m3/metus); 

Plikių - 190 m3/d (69350 m3/metus).


Nuotekos centralizuotais tinklais savitaka ir/arba slėginiais vamzdžiais atiteka į valymo įrenginius. Jei nuotekos paduodamos slėgine linija (Plikiai, Girkaliai, Dreverna), tai iš siurblinės nuotekos vamzdynu nukreipiamos į slėgio slopinimo kamerą, jei savita (Judrėnai, Kvietiniai, Veiviržėnai), tai – į srauto paskirstymo kamerą. Kvietiniuose, Drevernoje, Veiviržėnuose atitekėjusios nuotekos nukreipiamos į parengtinę nuotekų valymo talpą, kurioje sumontuotos  rankinės grotos ir aeruojama smėliagaudė. Girkaliuose, Judrėnuose ir Plikiuose parengtiniam valymui įrengtas kompleksinis parengtinio valymo įrenginys bei parengtinio valymo įrenginio apvedimo linija, kurioje montuojamos rankinės grotos. Po parengtinio valymo nuotekos toliau paduodamos į srauto paskirstymo kamerą. Paskirstymo kameroje nuotekų srautas skirstomas į dvi atskiras biologinio valymo linijas, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu, Be biologinio valymo įrengta ir cheminio fosforo šalinimo įranga – koagulianto (geležies chlorido FeCl3 tirpalo) dozatoriai, kurie įterpia reikalingą kiekį koagulianto prieš nuotekoms patenkant į antrinį nusodintuvą. Išvalytos nuotekos iš antrinių nusodintuvų per švaraus vandens surinkimo latakus nukreipiamos į išleistuvą.
Kad apsaugoti valyklos darbą ir užtikrinti stabilų biologinio valymo procesą, galimų ekstremalių oro sąlygų (pvz., intensyvių liūčių) metu paskirstymo kameroje numatytas reduktorius, kuris perteklines nuotekas nukreips į 100 m3 (visose 6 nuotekų valyklose) buferinę/lyginamąją talpą. Sumažėjus nuotekų debitui į nuotekų valymo įrenginius nuotekos bus grąžinamos į nuotekų/srauto paskirstymo kamerą. Jei nespėtų perpumpuoti visų atitekančių nuotekų, tai jų perteklius savitaka (persiliejimu) bus nukreiptas į avarinę nuotekų apvedimo liniją su apskaitos debitomačiu.
Biologinio valymo metu susidaręs perteklinis dumblas kaupiamas dumblo tankintuve. Sutankintas, stabilizuotas ir mineralizuotas dumblas išsiurbimo vamzdynu bus perpumpuojamas į autotransporto cisternas ar hidrodinamines/asenizacines mašinas ir bus vežamas tolesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą.
Kitų gyvenviečių nuotekų valyklos

2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje į Kalnuvėnų NV atitekančios nuotekos perjungtos į naujai pastatytą nuotekų siurblinę, kuri nuotekas pumpuoja į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą. 2019 m. gruodžio mėnesį demontuotas išvalytų nuotekų debitomatis ir 2020 m. pradžioje panaikintas Taršos leidimas.

Žadeikių nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1970 m., projektinis našumas yra 48 m3/d. Į valymo įrengimus atitekėjusios nuotekos patenka į slėgio gesinimo šulinį, toliau patenka į biotvenkinį ir iš jo nukreipiamos į išleistuvą.

Šiūparių nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1966 m., projektinis našumas yra 7 m3/d. Nuotekų tinklais atitekėjusios nuotekos patenka į septikus (2 linijos), iš kurių nuotekos nukreipiamos į biotvenkinius (2 vnt.), o po to išvalytos nuotekos patenka į išleistuvą.

2022 m. planuojama parengti Žadeikių ir Šiūparių nuotekų valyklų rekonstrukcijos techninius darbo projektus ir įvertinus būsimą statybų kainą, planuoti projekto įgyvendinimą iki 2028 m.